Konservatorių parengtą įstatymo projektą, kuris uždraustų Lietuvoje parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą ir neleistų šiai elektrinei naudotis Lietuvos elektros energetikos sistema, iš viso per du mėnesius pasirašė 64 tūkst. 702 gyventojai, per spaudos konferenciją pirmadienį pranešė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Didelio valdančiųjų pritarimo nesitiki

„Vien per tą laiką, kai mes rinkome parašus, atominėje elektrinėje įvyko kelios nelaimės. Tiesą sakant, nelabai galime pasakyti, kokio masto jos buvo, ir turbūt niekada nesužinosime. Šiandien apie jas praneša mūsų specialiosios tarnybos, informuoja, kad ten vyksta įvairūs negeri dalykai, bet oficialus Minskas vis informaciją neigia. Akivaizdu, kad tai negali mūsų niekaip ramiai nuteikti – žinome, kad jei ateityje nutiktų didesnio masto katastrofa, yra labai didelė tikimybė, kad mes apie tai nieko nežinotumėme“, – sakė jis.

Anot G.Landsbergio, vienas esminių klausimų, kurį kėlė pasirašiusieji iniciatyvą, buvo tai, ar dar įmanoma sustabdyti Astravo AE statybas.

„Mūsų atsakymas visada buvo „taip“. Mūsų nuomone, būtent šis įstatymas, kurį teikiame Seimui, yra vienas pagrindinių žingsnių į statybų sustabdymą, nes žinome, kad ta atominė elektrinė yra statoma išskirtinai eksportui. Jei eksportą mes ribojame, ekonominės naudos iš elektrinės praktiškai nebelieka, ji tampa neigiama, neša nuostolį. Didelė tikimybė, kad tai lems ir statybų sustabdymą“, – svarstė G.Landsbergis.

Anot jo, VRK patvirtinus parašus, įstatymo projektas keliaus į Seimą, ir bus dedamos „visos pastangos“, kad projektas būtų patvirtintas Seime.

Konservatorių vadovas taip pat neslėpė, kad didelio valdančiųjų pritarimo nesitiki, nes dar prieš renkant parašus siūlyta įstatymo projektą Seime registruoti bendru frakcijų sutarimu, tačiau sulaukta tik opozicinių liberalų ir dalies valdančiųjų „darbiečių“, bet ne socialdemokratų palaikymo.

Parašų rinkimo iniciatyvinės grupės vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad Baltarusija yra deklaravusi tikslą du trečdalius pagaminamos elektros energijos eksportuoti į Vakarus tranzitu per Lietuvą, daugiausia į Lenkiją bei Švediją. Tad Lietuvai užkirtus kelią elektros tranzitui, jo nuomone, „vargu ar tas žaidimas A.Lukašenkai pavyktų“.

Anot G.Landsbergio, techniškai elektros eksportą būtų galima užkirsti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastačius galią ribojančius fazės keitiklius.

„Teoriškai yra tikimybė, kad naudojantis mažesnio pralaidumo laidais ta elektros energija kažkokiu būdu pasiektų Lietuvos teritorija, bet kuriuo atveju esminė eksporto kryptis, kuri numatyta statybose, ji sustotų. Ilgalaikis tikslas yra Lietuvos desinchronizacija nuo sovietinio žiedo, integracija į europinius elektros energijos tinklus“, – aiškino G.Landsbergis.

Tuo metu Ž.Pavilionis kritikavo socialdemokratų deleguotą eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, kuris, anot jo, nepaisydamas premjero Algirdo Butkevičiaus raginimų kovoti prieš Astravo AE, viešai išsako poziciją, kad Astravo AE yra saugi.

„Jis pasakė, kad nėra čia ko užsiimti šiuo reikalu, Astravas yra saugus. Man teko garbė paskutinę dieną komisarą sutikti prie KGB rūmų, kur rinkau parašus ir dar kartą ponui Andriukaičiui pasiūlyti pasirašyti, jisai atsisakė. Tai nėra gerai ir tai tikrai nepadės išlošti šios bylos Briuselyje bei įtikinti kitų Europos Sąjungos narių, pačios Europos Komisijos ir Europos Parlamento“, – teigė Ž.Pavilionis.

Diplomatas ir politikas kritikavo Lietuvos ir Vakarų „santykių atšildymo“ su Baltarusija politiką sakydamas, kad Astravo AE statybų nutraukimas ir galėtų būti „šio atšildymo sąlyga“. Jis ragino Lietuvą burti tarptautinę koaliciją prieš Astravo AE.