Šiuo klausimu į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską kreipėsi parlamentarai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas.

Jie prašo atlikti parlamentinį tyrimą „dėl Rusijos neteisėtos įtakos Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms, Seimo narės Irinos Rozovos ryšių bei veiksmų galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui“, teigiama pirmadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Konservatoriai ragina nustatyti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami ryšius su I. Rozova bei galbūt kitais Lietuvos politikais, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą.

Politikai tyrimo metu taip pat prašo išsiaiškinti, ar I. Rozovos ir jos atstovaujamos politinės jėgos narių ryšiai su Rusijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais bei Maskvos diplomatais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Parlamentiniu tyrimu būtina nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narė I. Rozova ir kiti jos atstovaujamos politinės jėgos atstovai, siekdami paveikti 2008 – 2012, 2012 – 2016 metų bei po 2016 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiųjų koalicijų partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams“, – rašoma Seimo narių kreipimęsi.

Taip pat parlamentinio tyrimo metu būtų prašoma nustatyti, ar I. Rozova yra verta apkaltos.

Rusų aljanso narė I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji per 2016 metų rinkimus išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

Duomenys apie I. Rozovos ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.

Komitetas susipažino su pernai sausį Lietuvos žvalgybos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Tame rašte rekomenduojama nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Valstybės saugumo departamento dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.