„Atrodo, tas konfliktas yra per kietas ir kompromiso mes neturėsime bent artimiausiu metu. Dėl to mūsų siūlymas – neskubėti. Ir tą mes pasiūlėme ir oficialiai Užsienio reikalų ministerijai – bent metus įvertinti, kaip keičiasi nacionalinės teisės ir praktikos tiek smurto srityje, tiek lyties aspektu ir po metų daryti naują vertinimą ir, jei kitose šalyse nesiformuoja naujos praktikos, naujos teisės, tada galbūt ir mes galime įstoti į tą klubą“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kukuraitis.

Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“.

Atrodo, tas konfliktas yra per kietas ir kompromiso mes neturėsime bent artimiausiu metu. Dėl to mūsų siūlymas – neskubėti.

Pasak ministro, konvencija sukurta palyginti neseniai, 2011-aisiais, o jos pasirašymas daugelyje šalių vyksta labai sparčiai ir „tas europinis, pasaulinis spaudimas pasirašyti yra tikrai labai didelis“.

Tačiau bandymai sodinti prie bendro stalo skirtingų požiūrių atstovus, aiškintis kai kurių konvencijos sąvokų interpretacijas ar vertimus, pasak ministro, kol kas nedavė vaisių.

Kol nerandama sutarimo, konvencijos ratifikavimas skubinamas nebus, tačiau, pasak L. Kukuraičio, kai kuriuos įstatymus bus siekiama peržiūrėti ir be dokumento ratifikavimo.

„Smurto problematika yra didžiulė, tą pripažįsta ir šios konvencijos oponentai, mes esame sudarę teisės aktų sąrašą, kuriuos reikėtų keisti pagal konvenciją, jei mes ją ratifikuotume. Esame užsibrėžę tai daryti ir be konvencijos, tam, kad artėtume prie konvencijos krypčių, tikslų ir priemonių, numatytų smurto srityje. Tuos darbus darysime bet kuriuo taveju, ar bus ratfikuota, ar ne“, - aiškino ministras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.

Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.

Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra pareiškęs, jog parlamentui pavasario sesijoje nebus teikiama ratifikuoti Stambulo konvencija, nes dalis jos nesuderinama su „valstiečių“ programa, nors prieš Seimo rinkimus V. Pranckietis yra deklaravęs priešingą poziciją.