- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį svarstė Lietuvos pozicijas prieš vykstant į neformalų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą šeštadienį, tačiau pozicijos dėl atstovaujančio asmens neteikia, nes taryba šįkart – neformali, teigia Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija praneša, kad trečiadienį bendrame uždarame komitetų posėdyje buvo pristatytos Lietuvos pozicijos prieš viršūnių susitikimą, taip pat atkreiptas dėmesys, kad neformalioje EVT daugiausiai dėmesio bus skiriama Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo klausimui.
Anot ERK pirmininkės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kai kurie komiteto nariai pažymėjo, jog ESTR plano įgyvendinimo tematika išsiskiria kaip išimtinai esanti Vyriausybės kompetencijoje, ypač socialinės, švietimo, sveikatos ir ekonomikos atsakomybės klausimai. „Todėl kai kurie komitetų nariai kėlė klausimą, ar artėjančioje neformalioje EVT Lietuvos pozicijas neturėtų atstovauti Vyriausybės vadovė“, – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė cituojama pranešime.
Kaip BNS informavo frakcijos atstovė Paulina Levickytė, komiteto pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad gegužės 8 dieną vykstanti EVT yra neformali ir šį kartą Lietuvos delegaciją formuoja ne Užsienio reikalų ministerija (URM). Pagal Seimo statuto 180 straipsnį, ERK ir URK rekomendacijas teikia Vyriausybei, todėl pirmininkė akcentavo, kad „šį kartą komitetų nariai dėl Lietuvos delegacijos sudėties pasisakyti neturėtų“.
„Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos atstovai, neformaliai EVT Lietuvos delegaciją formuoja ne URM. Todėl komitetas šį kartą neteikia jokios rekomendacijos URM dėl delegacijos sudėties“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) tuo tarpu prieš pat komitetų posėdį paskelbė išvadą, kuriuo ankstesnį komiteto sprendimą dėl Lietuvos atstovavimo taryboje įvertino kaip peržengusį kompetencijos ribas.
EPK svarstė Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų kovo pabaigos sprendimą dėl kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusios EVT.
Kovo pabaigoje Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.
Šešiais balsais prieš penkis EPK buvo pritarta opozicinių „valstiečių“ atstovės Guodos Burokienės suformuluotam išvados variantui, kad komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad kovo 25–26 dienomis Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.
Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.
Seimo ERK anksčiau ėmėsi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki Etikos procedūrų komisijoje vertinto posėdžio ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.
Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą5
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini4
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę29
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...