Kodėl Lietuva ir dar penkios ES šalys delsia ratifikuoti Stambulo konvenciją?

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį, minėdami tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, europarlamentarai diskutavo dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo pažangos. Tik šešios Europos Sąjungos (ES) valstybės: Bulgarija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva, vis dar nėra ratifikavusios Europos Tarybos patvirtintos konvencijos, nustatančios pagrindinius kovos su smurtu prieš moteris standartus. Šios šešios šalys raginamos ir toliau ratifikuoti konvenciją.

Apie tai, kodėl Lietuva delsia ir kodėl tai taip svarbu ES, diskusija „Žinių radijo“ laidoje su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Prieš porą dienų pasirodė informacija apie dvejus metus Alytuje, Jonavoje, Ukmergėje vykusį projektą, kuris parodė, kad taikant Stambulo konvencijoje numatytas priemones galima efektyviau kovoti su smurtu ir didinti gyventojų sąmoningumą.

„Stambulo konvencija kaip tokia iš principo labai nieko naujo nepasako. Ji apibendrina ir sudeda į vieną dokumentą priemones ir taktikas, kurios yra pasaulyje, ypač Europoje, pastebėtos ir kai kuriose šalyse įgyvendintos. Centras kartu su partneriais 2019-2021 metais Ukmergėje, Alytuje ir Jonavoje vykdė pilotinį projektą. Jo metu mes vykdėme intensyvius mokymus mokytojams, moksleiviams. Taip pat sąmoningumo kompanijas tų regionų žmonėms. Pastebėjome, kad nuosekliai dirbant, kalbant apie žalingus lyčių stereotipus, žalingus vaidmenis, apie tai, kaip stereotipai ekstremaliais atvejais tampa smurtu artimoje aplinkoje arba smurtu lyties pagrindu, galima pasiekti pokytį ir galima keisti situaciją, kuri yra Lietuvoje. Ir turbūt šis pilotinis projektas taip pat rodo, kad tas žodžių junginys Stambulo konvencija, kuris daliai visuomenės yra galbūt jautrus ir atgrasus, iš tikrųjų nėra toks baisus. Nei Alytuje, nei Ukmergėje, nei Jonavoje kažkas tragiško neįvyko. Žmonės vis dar ten gyvena, 72 lytys ten neatsirado. Tačiau pagerėjo smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu atpažįstamumas ir žmonių nuostatos arba požiūris į tą klausimą“, – teigė J. Juškaitė.

Jūratė Juškaitė. V. Skaraičio / „BNS foto“ nuotr.

Atrodo, kad tai – svarūs prevencijos ir edukacijos argumentai. Tačiau kodėl, A. Širinskienės manymu, nereikėtų priimti Stambulo konvencijos? Galbūt, jeigu ją priimtume, tuomet geresnius rezultatus matytume visoje šalyje? „Truputėlį juokingai skamba kolegės pasakojimas. Aš suprantu, kad nevyriausybininkams reikia rodyti, kad jie kažką veikia, bet aš nesuprantu, ką jie ten naujo, kas tikrai unikalaus Stambulo konvencijoje į tuos rajonus atnešė? Juk šviesti žmones, kalbėti apie tradicijas ar kažkokius papročius, kurie menkina moteris, niekas netrukdo ir dabar. Tai yra visiškai teisėti veiksmai pagal nacionalinę teisę vykdyti smurto prevenciją. Tai aš nesuprantu, ką Stambulo konvencija, kuri neratifikuota, galėjo į tuos rajonus atnešti“, – nuomonę dėstė A. Širinskienė.

Šviesti žmones, kalbėti apie tradicijas ar kažkokius papročius, kurie menkina moteris, niekas netrukdo ir dabar.

„Kitas dalykas, kuris, manyčiau, pažymėtinas – aš tikrai pritariu poniai Juškaitei, kai ji sako, kad nieko labai naujo Stambulo konvencija neatneša, nes iš esmės yra taip: smurtas pas mus yra baudžiamoji atsakomybė, diskriminacija uždrausta, švietimas pas mus, ponia Juškaitė ką tik patvirtino, gali būti vykdomas ir neratifikavus konvencijos. Dabar tai, kas dar nebuvo nacionalinėje teisėje, vienas iš tų kelių dalykų, tai orderis, kuris leistų smurtautoją atskirti nuo aukos. Netgi ir galimą smurtautoją. Jis jau yra pateikimo stadijoje Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys trečiadienį jau svarstymo komitete stadijoje. Vienintelis dalykas, kurio nėra, tai, matyt, tas apibrėžimas, kuris apibrėžia lytį, kaip tam tikrą įgyjamą ar suformuojamą dalyką, kuris labiausiai kelia klausimų. O visa kita mes jau turime, mes galime taikyti nacionalinėje teisėje. Mes nesame kokia nors Armėnija, Azerbaidžanas ar kokia kita Europos Tarybos valstybė narė, kur yra diskriminuojančios įsigalėjusios sampratos. Tarkime, moterų apipjaustymo ar kažko panašaus. Manau tas ponios Jūratės Juškaitės įvardintas projektas puikiai ir parodo, kad ir be Stambulo konvencijos ratifikavimo nacionalinės teisės jau esančiomis priemonėmis, jeigu mes tikrai nuoširdžiai dirbtume, turėtume puikius rezultatus“, – teigė A. Širinskienė.

Agnė Širinskienė. V. Skaraičio / „BNS foto“ nuotr.

Psichoterapeutai, krizių centrų darbuotojai tikina, kad dabartinės priemonės kovoje su smurtu nėra pakankamos. Tad ar su orderio, persekiojimo įstatymu situacija keisis ir gerės ir galbūt tuomet nebereikia kalbėti apie Stambulo konvenciją?

Trūksta labai aiškaus, vienodo supratimo, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu tarp įvairių institucijų.

„Pirmiausia norėčiau sureaguoti į ponios Širinskienės žodžius. Aš tikrai džiaugiuosi, kad ponia Širinskienė tam tikra prasme šiuo klausimu minkštėja. Nes kai mes turėjome diskusijas kovo mėnesį, ji apskritai kalbėjo, kad Lietuvoje viskas jau yra. Tai per šį laikotarpį buvo priimtas kriminalizuotas persekiojimas, kas vėl yra Stambulo konvencijos nuostata. Šiuo metu yra atnaujintos pataisos smurto artimoje aplinkoje įstatymo atkeliavusios į Seimą. Įstatymas yra tikrai dešimties metų senumo ir, sakykime, naujų pataisų reikia tiek dėl orderio, bet taip pat norėčiau akcentuoti ir dėl švietimo, ir dėl aiškaus įsivardijimo, kad žalingų lyčių stereotipų refleksija švietimo sistemoje mums yra reikalinga ir svarbi. Suprantant, kad tai yra epideminė problema Lietuvoje, tikėkimės, kad bus palaikymas ir iš opozicijos, ir pozicijos. Žinoma, ten dar tam tikrų techninių dalykų ir apskritai dėl orderio trukmės diskusijos tarp specialistų vyksta. Tai būtų vienas aspektas. O kitas aspektas – kodėl ratifikavimas ir kodėl tai turėtų būti toks nuoseklus valstybės darbas? Todėl, kad mes galime turėti vieną, kitą projektą, kurį, beje finansuoja ES, o ne Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas didžiąja dalimi“, – tvirtino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

„Mes galime turėti pavienes iniciatyvas, tačiau, kol valstybė neįsipareigos sistemingai, nuosekliai ir aiškiai integruoti šituos klausimus, tokius kaip – smurtas dėl lyties, žemesnė moterų padėtis tam tikrais klausimais visuomenėje, moters autoriteto menkinimas ir visa kita, tai mes ir turėsime: galbūt viename, kitame regione kažkas įvyko, bet esminio proveržio neturėsime. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių. Labai biurokratiškai ir nuobodžiai skamba Stambulo konvencijos ta dalis, kuri yra susijusi su instituciniu bendradarbiavimu ir atrodo, kas čia naujo gali būti? Bet mes vis dar turime atvejų, kai, pavyzdžiui, vaiko teisės nėra informuojamos, kai vyksta smurtas artimoje aplinkoje, nors šeimoje yra mažamečių. Trūksta labai aiškaus, vienodo supratimo, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu tarp įvairių institucijų. Ir tam to projekto metu buvo sukurtas algoritmas savivaldybės lygmenyje ir dabar šituos algoritmus tikrai reikėtų perkelti ir į nacionalinį lygmenį ir skleisti per visas savivaldybes. Tai tokio politinio įsipareigojimo ir aiškaus pasakymo, kad mums pirma – tai yra svarbu, antra – mes skirsime lėšas mokytojų, policininkų, teisėjų, prokurorų ir visų kitų svarbių problemų grandžių apmokymui ir nuolatiniam tobulėjimui iš valstybės yra būtinas. Nes kitu atveju mes tiesiog rankiosimės ir sakysime: padarėme tą, padarėme tą, bet bendro rezultato kaip nėra, taip nėra“, – teigė J. Juškaitė.

Plačiau – vaizdo įraše:

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

nepasirašo ir nepasirašys

nepasirašo ir nepasirašys portretas
nes bukaprotiškas popiergalis nesustabdys psicho smurto prieš silpnesnį,- vaiką, vyrą ar moterį. Pirmiausiai susitvarkykime su narkotikų, alkoholio platinimu, nes apkvaišęs žmogelis smurtauja dažniausiai.

Moteris

Moteris portretas
Nes KONVENCIJA YRA PASITYČIOJIMAS IŠ MOTERS. Konvencija- prieš moterų apipjaustymą, prieš prievartinį ištekinimą ....ir dar kiti briedai. Didžiuojamės, kad Lietuva nepasiduoda Europos komsomolcų diktatūrai.

Vladas

Vladas portretas
Lietuvai nereikia jokios musulmonų konvencijos, pas mus savi įstatymai nuo smurto. Būtų gėdą priimti svetimos valstybės konvenciją, kurios net pati kūrėja atsisakė, supratusi, kad ji niekinė ir kad ją stumia antro galo mylėtojai.
VISI KOMENTARAI 78
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių