„Aš manau, kad įsipareigojimų reikia laikytis, (…) bet išeinant iš dabartinės situacijos, aš manau, kad reikėtų santūriau. Rizikos gana didelės, negali iškart nušauti kelių zuikių. Jei daugiau kaip 2 proc. mes ir taip duodam… Tarp ES šalių, kurios yra NATO, tai mes lyderiai. Mes ir estai. O vokiečiai, kur iš tikro turi didžiulę masę pinigų ir didžiules galimybes bei įtaką gynybai, (...) ženkliai mažiau (skiria lėšų gynybai. – ELTA) kol kas“, – Eltai sakė K. Glaveckas.

K. Glavecko manymu, yra kitų tautai svarbių sričių, kurioms reikalingos lėšos, o toks siūlymas nežymiai mažinti suplanuotas išlaidas gynybai, anot jo, nepamina partijų susitarimo iki 2030 m. palaipsniui pasiekti ir skirti 2,5 proc. nuo BVP krašto apsaugos finansavimui.

„Išlaikomi tie 2 proc. Bet ką tai reiškia, jeigu ekonominė situacija bus krizinė, kaip buvo 2008 metais – tada mažino ir nežiūrėjo. Negali taip daryti, reikia ir su tauta skaitytis. Manau, kad čia nieko dramatiško neįvyko – truputį, kelių dešimtųjų procentų mažesnis (siūlomas gynybos finansavimas. – ELTA), bet daugiau kaip 2 proc. – tas svarbiausias dalykas“, – pridūrė K. Glaveckas.

Siūlo mažinti gynybos finansavimą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį pritaręs 2020 metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybei siūlo papildomai įvairioms reikmėms rasti 60 mln. eurų. Be to, komitetas siūlo mažinti Lietuvos gynybos finansavimą. 

Komitetas nutarė, kad Lietuvos išlaidos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė.

„Šiandien (šiemet – BNS) yra 2,01 proc. Tai siekiame, kad ir kitais metais ta situacija būtų išlaikyta. (...) Mokytojams trūksta, tam trūksta, anam trūksta“, – teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas. 

Komitetas, be kita ko, siūlo įpareigoti, kad 2020 metų pabaigoje nebūtų darbo užmokesčio įsiskolinimų, todėl nurodoma biudžetinėms įstaigoms nedidinti atlyginimų daugiau nei bus lėšų. 

Papildomai įvairioms reikmėms Vyriausybei siūloma rasti beveik 60 mln. eurų. Pavyzdžiui, bibliotekų fondams siūloma numatyti papildomai 300 tūkst. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algoms didinti  – 6,4 mln. eurų, Kultūros pasui – 2,5 mln. eurų.

Švietimui siūloma papildomai rasti 34,73 mln. eurų: 6,25 mln. eurų – nemokamoms bakalauro studijoms, 10,3 mln.  eurų – švietimo pagalbos specialistų algoms, 6 mln. eurų – ikimokyklinukų mokytojų algoms, 12 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui ir 185 tūkst. eurų – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto veiklai.

Atsižvelgiant į numatomas papildomas pajamas iš valstybinės žemės ir miško pardavimo bei  žemės nuomos mokesčio, siūloma 9,25 mln. eurų numatyti melioracijai, 631 tūkst. eurų – ikimokyklinukų maitinimui kokybiškesniais produktais.

1,9 mln. eurų siūloma rasti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė, kad 800 tūkst. eurų būtų skirta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo priemonėms įsigyti bei 2,5 mln. eurų – savivaldybių ugniagesiams.

300 tūkst. eurų siūloma numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prevencinei veiklai fintech sektoriuje.

Komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai paprašė įvairioms reikmėms numatyti 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų.

Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus.