- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant spręsti tėvų darbo ir vaikų auklėjimo derinimo problemas bei paįvairinti vaikų priežiūros formas, siūloma įteisinti galimybę auklėtojams padėti tėvams prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus „šeimos darželiuose“.
Tai numatančias Išmokų vaikams įstatymo pataisas parengė ir įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.
Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta galimybė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą galėtų vykdyti auklėtojai, o tėvų (globėjų) patirtos išlaidos būtų iš dalies valstybės kompensuojamos.
„Asmuo, pavyzdžiui, esantis vaiko priežiūros atostogose, arba pensininkas, prižiūrintis, pavyzdžiui, savo anūką, galėtų savo ar kliento namuose priimti dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir juos prižiūrėti. Auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų iš dalies kompensuojamos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Projektu siūloma apibrėžti auklėtojo sąvoką ir nustatyti, kad auklėtojas – tai asmuo, už atlygį prižiūrintis ikimokyklinio amžiaus vaiką arba vaikus. Auklėtojai ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą galėtų vykdyti savo arba tėvų (globėjų) gyvenamosiose patalpose. Auklėtojas vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus.
Tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose ar lopšeliuose, patiria dideles išlaidas samdydami aukles arba vienas iš tėvų turi likti namuose ir prižiūrėti vaiką.
Taip pat siūloma nustatyti, kad auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų kompensuojamos mokant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką.
Šios išmokos dydis būtų 50 procentų sumokėto auklėtojui atlygio, bet ne daugiau kaip 6 bazinės socialinės išmokos per mėnesį (šiuo metu tai yra 240 eurų).
Tikimasi, kad šis sprendimas leistų išspręsti problemas, susijusias su darželių trūkumu Lietuvos didmiesčiuose ir kaimiškose vietovėse, užtikrintų realią pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, legalizuotų šiuo metu „šešėlyje“ dirbančias aukles, paskatintų mokėti mokesčius ir užsitikrinti sau socialines garantijas.
Pasak projekto autorės, šiuo metu Lietuvoje į darželius vaikai priimami maždaug nuo 2–2,5 metų amžiaus, o pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, kuri suteiktų galimybę palikti, pavyzdžiui, 6 mėnesių amžiaus vaiką kelioms valandoms ar visai darbo dienai, nėra.
„Nors vietų skaičius vaikų darželiuose nuolat didėja, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problema vis dar išlieka opi, nes tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose ar lopšeliuose, patiria dideles išlaidas samdydami aukles arba vienas iš tėvų turi likti namuose ir prižiūrėti vaiką“, – sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pabaigoje šalyje veikė 739 ikimokyklinio ugdymo įstaigos (mieste – 637, kaime – 102) ir 419‑oje bendrojo ugdymo mokyklų buvo įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Jose buvo ugdoma 121,7 tūkst. 1‒6 metų amžiaus vaikų (74,4 proc.). Vaikų priežiūros lopšelių grupes lankė 25 tūkst. 1–2 metų amžiaus vaikų, arba 44 proc. šio amžiaus vaikų.
Šiuo metu įstatymai ir poįstatyminiai aktai numato, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gali būti prižiūrimi šeimose ar darželiuose. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja alternatyvų atvejams, kai vaikui vietos darželyje neliko. Tėvai (globėjai) turi galimybę samdyti auklę, bet įstatymuose auklėtojo statusas nėra įtvirtintas. Nėra numatyta ir galimybė kompensuoti tėvų (globėjų) išlaidas, patirtas samdant aukles.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą1
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą3
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini1
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę29
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...