visa švietimo bendruomenė. Mes turime ir šiek tiek skirtingas atsakomybes, pasirengimas tikrai vyksta visais lygmenimis. Pirmiausiai noriu akcentuoti, kad Rugsėjo 1-ąją mes planuojame grįžti į kontaktinį ugdymą. Kaip jūs ir minėjote, situacija nėra gera, matome, kad rodikliai prastėjantys, bet tuo pačiu matome, jog hospitalizacijos lygiai yra maži, mirtingumas yra kol kas žemas, nerimą kelia ir pristojusi vakcinacija. Tai mes visi turėtume padaryti tai, ką galime maksimaliai, kad vakcinacijos skaičiai didėtų. Intensyviai ruošiamės naujiems mokslo metams. Šį penktadienį mokykloms pateiksime aplinkraštį, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir siūlymai įvairiais lygmenimis. Tai yra ir dėl paties ugdymo organizavimo mokykloms, ir dėl tam tikrų rekomenduojamų pokyčių sutartyse ir bendrojo ugdymo planuose. Taip pat koreguojame nuotolinio ugdymo vadovą, kuriame tiksliname ir tam tikras sąvokas, ką pamatėme, ko trūksta, aprašėme ir įvairius ugdymo metodus. Tobuliname ir skaitmeninių išteklių bazę, tai yra e.mokyklą, norime, kad ten būtų kuo kokybiškesnis turinys ir kuo didesnė pagalba mokytojui. Taip pat esame pasirengę, kaip ir minėjau, teikti finansavimą papildomoms konsultacijoms rudenį. Tai tikrai daugybė darbų padaryta ir, aišku, kad tie darbai niekada nesibaigiantys. Aš pati važinėju po savivaldybes, šį penktadienį lankysiuosi Tauragėje ir Kėdainiuose, tai tikrai gaunu informacijos, ko dar trūksta. (...)

Ką dar reikėtų akcentuoti, kaip ir sakiau, mes išeiname į kontaktinį ugdymą ir visi vaikai turi būti klasėse, tačiau labai skatiname savanorišką testavimą, norėtume, kad sveikatos pasitikrinimas taptų norma ir mokyklos turi būti pasiruošusios organizuoti testavimo procesą, tai tas yra taip pat labai svarbu, kad mokiniams galėtų būti sudarytos galimybės testuotis ir mes galėtumėme tikrintis reguliariai savo sveikatą.

– Ar ministerija turi pasiruošusi galimus naujų mokslo metų scenarijus, nusistačiusi kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų sprendžiama, kaip vykdyti ugdymo procesą, kokiai situacijai esant pereiti prie nuotolinio mokymo?

– Ministerija yra parengusi scenarijus ir šiuo metu vyksta diskusija su Sveikatos apsaugos ministerija, nes nustatymas ribos, kai keistųsi kažkas ugdymo procese, yra ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos (sprendimas – ELTA), koks galėtų būti atvejų skaičius ir koks hospitalizacijos lygis.

– Bet tai yra derinama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija?

– Taip, tie sprendimai tikrai turėtų greitu metu būti priimti. Aišku, situacija keičiasi, tai turbūt irgi labai sunku prognozuoti, kaip čia viskas vystysis, bet iš esmės mūsų tikslas, kad kuo ilgiau vaikas būtų mokykloje ir vyktų mokslai kontaktiniu būdu. Mokyklų nuotolinis ugdymas tik kaip blogiausia priemonė, juodžiausias scenarijus. Čia yra ir srautų reguliavimo labai svarbus aspektas, kad mokyklose yra rekomenduojama pagal mūsų operacijų vadovo rekomendacijas, kaip reguliuoti srautus, higienos reikalavimai, dezinfekavimo, taip pat vėdinimo patalpų rekomendacijos. Mes turime tikrai šiuos dalykus įgyvendinti, kad galėtume išvengti galimų susirgimų ar užkrato mokyklose.

– Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią tiesiogiai dirbantys, tačiau skiepytis atsisakę mokytojai turi privalomai testuotis valstybės lėšomis. Vis tik pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad skiepytis atsisakę asmenys turėtų privalomai testuotis iš savo lėšų. Ar palaikytumėte, kad tokia tvarka būtų taikoma ir švietimo darbuotojams, galbūt netgi mokiniams?

– Gali būti įvairių priežasčių, dėl ko žmogus negali vakcinuotis. Pirmiausiai mes skatiname vakcinaciją ir tikrai aš dėkinga mokytojams, kad 70 proc. mokytojų šiandien yra tie, kurie vakcinavosi ir tai yra labai didelis procentas, jeigu mes palygintume su kitomis organizacijomis. Tai, manau, mes ir toliau raginsime ir skatinsime mokytojus vakcinuotis ir tas procentas toliau didės. Visi likusieji turėtų testuotis. Bet dėl ko nesivakcinuojama, tai gali būti įvairių priežasčių: gali būti ir imunitetas, gali būti tam tikrais atvejais ir sveikatos tam tikri dalykai.

Mūsų tikslas, kad kuo ilgiau vaikas būtų mokykloje ir vyktų mokslai kontaktiniu būdu. Mokyklų nuotolinis ugdymas tik kaip blogiausia priemonė, juodžiausias scenarijus.

Man yra svarbu, kad mokytojas būtų arba vakcinuotas, arba yra testavęsis. Dėl tokio sprendimo tikrai nežinau, reikėtų daugiau informacijos ir analizės, kaip galėtų būti. Bet svarbiausia, kad būtų saugus ugdymas.

– Vis dažniau pasigirsta kalbų apie kai kurių sričių darbuotojų privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Ar, jūsų vertinimu, tai nebūtų perteklinė priemonė, pavyzdžiui, žmonėms, kurie nesiskiepyti apsisprendžia ne dėl sveikatos problemų, o laisvu apsisprendimu dėl savo įsitikinimų?

– Čia toks nelengvas klausimas, nes vieno apsisprendimas gali stipriai daryti įtaką kito žmogaus gyvenimui. Tai turbūt apie tai turėtume visi labai gerai pamąstyti. Tai gali sukelti ir kitų žmonių mirtį. Dėl to mūsų sprendimai, ar aš noriu vakcinuotis, ar ne, turi būti labai pamatuoti. Aš tikrai nesiimčiau už tuos žmones spręsti, bet tai yra ir mokesčių mokėtojų pinigai, ligoninių užimtumas. Jeigu mes nesivakcinuojame ir sergame, užimtos ligoninės, vadinasi, žmonės, kurie turi labai rimtų ligų ir jiems jau šiandien reikia skubios pagalbos, jie gali tiesiog neturėti galimybių pasveikti arba neturėti galimybių gydytis. Ir kas tada būtų atsakingas už visas šias galimas mirtis? Tai yra labai svarbus klausimas ir, manau, apie tai reikia kalbėti.

– Šiuo metu viešoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl LGBT teisių, dalis gyventojų teigia, kad Partnerystės įstatymo priėmimas bei Stambulo konvencija būtų tiesus kelias tiek į vaikų įsivaikinimą vienos lyties poroms, tiek į lytinio švietimo pokyčius mokyklose. Nuogąstaujama, kad mokyklose bus pradėta skiepyti genderizmo ideologija. Kaip jūs manote, ar lytinės tapatybės sąvokos įtraukimas į ugdymo programas keltų kažkokią grėsmę visuomenei ar valstybei?

– Tos programos jau yra parengtos, mes esame peržiūrėję bendrojo ugdymo turinį ir gyvenimo įgūdžių programa apima įvairius dalykus ir lytinį švietimą, ir pasirengimą šeimai. Tai tikrai aš esu peržiūrėjusi tas programas ir nematau jokio pavojaus mūsų vaikams.

Negalėčiau čia vertinti, ar čia aš išvengiu tos kritikos, ar ne, aš tiesiog darau savo darbą, kaip man atrodo geriausiai. Tikrai nėra mano tikslas kažkam būtinai įtikti.

– Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis mano, kad smerkti Vengriją dėl kontroversiškai vertinamo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie informacijos LGBT temomis, kai Lietuvoje galioja labai panašus įstatymas, būtų veidmainiška. Prezidento patarėjas omenyje turi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, įvestą premjeru būnant dar Andriui Kubiliui. Kaip manote, ar galima šiuos įstatymus lyginti?

– Nesu detaliai susipažinusi su minimais teisės aktais, tačiau laikausi nuomonės, kad nepilnamečiams ypač svarbu gauti informaciją ir ją turėtų paaiškinti specialistai. Šiame informacijos ir technologijų amžiuje nepilnamečiai turi galimybių patys susirasti įvairios informacijos ir nebūtinai teisingų jos interpretacijų.

– Kaip vertinate tai, kad prezidentas nepasirašė Europos Vadovų Taryboje inicijuoto šį įstatymą kritikuojančio laiško?

– Prezidentas turi tokią diskreciją, taip jis išreiškė savo politinę poziciją.

– Švietimo sistema yra viena jautriausių sričių, šios srities ministrai dėl negebėjimo įgyvendinti reformų neretai atsidurdavo prezidento kritikos lauke, daug kritikos iš šalies vadovo teko ir praėjusią kadenciją ministerijai vadovavusiam Algirdui Monkevičiui. Vis tik jums prezidento kritikos bent jau kol kas, atrodo, pavyksta išvengti. Kaip manote, ar tai jūsų sėkmingo vadovavimo ministerijai nuopelnas, ar vis tik sėkmė slypi tame, kad pagrindinis šalies vadovo dėmesys nukreiptas į COVID-19 pandemiją ir Sveikatos apsaugos ministeriją?

– Ne kartą buvome susitikę su prezidentu ir kalbėjomės įvairiomis temomis. Aš tikrai linkusi įsiklausyti į visas pastabas ir pasiūlymus ir tuose susitikimuose išgirdau ir konstruktyvių pasiūlymų, ir pastabų tam tikrų. Negalėčiau čia vertinti, ar čia aš išvengiu tos kritikos, ar ne, aš tiesiog darau savo darbą, kaip man atrodo geriausiai. Tikrai nėra mano tikslas kažkam būtinai įtikti, man atrodo, kad čia tiesiog yra labai svarbūs darbai, kuriuos reikia padaryti ir reikia visų pagalbos: ir Seimo, ir politinių partijų, ir prezidento. Norisi kuo daugiau bendrauti, kuo daugiau šnekėti ir kad žmonės kuo daugiau suprastų, ką darome ir tai, ką reikia padaryti. Jeigu tai yra konstruktyvi kritika, aš konstruktyvią kritiką priimu labai natūraliai, ar tai būtų prezidentas, ar tai būtų ministrė pirmininkė, ar Seimo nariai. Konstruktyvi kritika ir pasiūlymai yra labai gerai. Tai, kas išmuša kartais iš vėžių, yra nekonstruktyvi kritika ar kažkokie neteisingi pastebėjimai.

– Tai kaip vertinate tiek ministerijos, tiek ir apskritai valdančiųjų santykius su Prezidentūra ir prezidentu? Ar bendradarbiavimas yra konstruktyvus?

– Aš galiu vertinti tik savo sritį, ir aš vertinu mūsų bendradarbiavimą su Prezidentūra tikrai gerai, mes susitinkame, konstruktyviai dirbame, ir tas bendradarbiavimas yra tikrai konstruktyvus ir normalus.