Quantcast

Švietimo ministrė apie santykius su Prezidentūra ir pasiruošimą Rugsėjo 1-ajai (interviu)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė mano, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikrai pavyks pasiekti. Jos teigimu, jei susitarimas būtų pasirašytas, jo tikslams įgyvendinti kiekvienais metais vidutiniškai reikėtų apie 120 mln. eurų.

Vis tik ministrė pripažįsta, kad projektą rengiančiai darbo grupei kompromiso dėl mokyklų tinko bei privataus valstybinio švietimo dėl partijų ideologinių skirčių taip ir nepavyko pasiekti.

Eltai duotame interviu ministrė taip pat džiaugiasi „konstruktyviu ir normaliu“ bendradarbiavimu su Prezidentūra. Paklausta, kieno nuopelnas, kad prezidento Gitano Nausėdos kritikos jos vadovaujamai ministerijai pavyksta išvengti, J. Šiugždinienė pabrėžė neturinti tikslo kažkam būtinai įtikti.

„Jeigu tai yra konstruktyvi kritika, aš konstruktyvią kritiką priimu labai natūraliai ar tai būtų prezidentas, ar tai būtų ministrė pirmininkė, ar Seimo nariai“, – patikino J. Šiugždinienė.

Interviu J. Šiugždinienė apžvelgė ir pasirengimą Rugsėjo 1-ąjai, aptarė brandos egzaminų rezultatus bei pasidalino nuogąstavimais dėl mažėjančio mokinių susidomėjimo tiksliaisiais mokslais.

Ministrė taip pat paaiškino, ką mano apie lytinės tapatybės sąvokos įtraukimą į bendrojo ugdymo programas, viešoje erdvėje vis dažniau pasigirstančius siūlymus vakcinuotis nuo COVID-19 atsisakantiems pedagogams įteisinti privalomą testavimąsi savo lėšomis. Galiausiai J. Šiugždinienė pasidalino ir pamąstymais apie skiepytis atsisakančių gyventojų atsakomybę.

„Mūsų sprendimai, ar aš noriu vakcinuotis, ar ne, turi būti labai pamatuoti. Aš tikrai nesiimčiau už tuos žmones spręsti, bet tai yra ir mokesčių mokėtojų pinigai, ligoninių užimtumas“, – akcentavo ministrė.

– Pradėkime nuo aktualijų. Tiek mokytojai, tiek mokiniai su nerimu laukė šių metų brandos egzaminų, ypač matematikos egzamino. Nors paaiškėję pagrindinių egzaminų rezultatai maloniai nustebino, tačiau kai kurie švietimo ekspertai kritikuoja, kad matematikos egzamino užduotys buvo pernelyg šabloniškos, todėl tiesiog sukūrė iliuziją, jog mokinių pasiekimai pagerėjo. Kaip manote, ar iš tiesų viskas taip paprasta, kad skyrus daugiau dėmesio abiturientų pasirengimui, papildomoms konsultacijoms jų pasiekimai galėjo taip ženkliai pagerėti?

– Su matematika tikrai nėra taip paprasta ir mes visi tai žinome. Ir matematiką reikia stiprinti iš esmės, todėl nuo rugsėjo yra viena papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje, todėl ir vykdoma bendrojo ugdymo turinio peržiūra, taip pat ir matematikos. Turi būti stiprinami ir mąstymo gebėjimai. Ekspertai teisingai atkreipia dėmesį, kad reikia žiūrėti žymiai plačiau ir bendrai matematikos ugdymą stiprinti mokyklose.

Tačiau mes turime pasidžiaugti ir brandos egzaminų rezultatais, kurie tikrai tokiomis sunkiomis sąlygomis yra labai neblogi. Jie tikrai nėra patys geriausi, tokie, kokių mes norėtume, bet jie tikrai neblogi, todėl norisi švęsti šį momentą, padėkoti mokytojams ir padėkoti vaikams, kurie susikaupė, ypač mokytojams už jų tikrai nelengvą triūsą tokiu laikotarpiu ir įvertinti, jų tikrai rezultatai yra geresni.

– O kokie dar veiksniai, jūsų vertinimu, prisidėjo, kad matematikos egzamino rezultatai šių metų yra geresni?

– Tai ir bandomasis egzaminas balandžio mėnesį, mokiniai galėjo įsivertinti, pasitreniruoti, mokytojai taip pat atkreipti dėmesį į silpnesnes vietas ir tikrai konsultacijos. Manau, kad tos individualios, tai yra penkių mokinių grupėje organizuotos konsultacijos, kuriose galėjo dalyvauti ir mažiau mokinių, jos tikrai padėjo pažiūrėti į individualias mokinių problemas. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Individualizuotas požiūris, tai yra tai, kur link mes turėtume judėti. Nes vaikai yra labai skirtingi, skirtingos jų stipriosios pusės, kai kur mes turime labai dideles klases ir negalime pakankamai dėmesio skirti. Mokytojas yra vienas ir jeigu klasėje yra trisdešimt mokinių, jam yra tikrai sudėtinga.

Su matematika tikrai nėra taip paprasta ir mes visi tai žinome. Ir matematiką reikia stiprinti iš esmės, todėl nuo rugsėjo yra viena papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje.

Manau, kad individualios konsultacijos, grupinės konsultacijos, jos tikrai padėjo atkreipti dėmesį į tam tikrą problematiką ir galbūt mokiniams padėjo išspręsti kai kuriuos niuansus, kurie galbūt nebūtų buvę pastebėti, jeigu ugdymo procesas vyktų tik klasėse.

Dar keli dalykai: buvo prailgintas egzaminas šiek tiek. Visi žinome, kad ne visi vaikai vienodai gali parašyti egzaminą, kai kuriems reikia tikrai daugiau laiko. Atrodo tos 15 minučių nedaug, bet jos gali reikšti ir visai nemažai. Tai galbūt nulėmė, kad buvo skirta daugiau laiko, ir galbūt tai, jog tarp pagrindinių, populiariausių egzaminų didžiausi tarpai palikti, kad būtų galima geriau pasiruošti. Nebuvo taip, kad per kelias dienas būtų matematika bei lietuvių kalba ir literatūra. Tai turbūt viskas susidėjo.

– Tai ar šis individualizuotas mokymas, ši geroji patirtis išliks net ir pasibaigus pandemijai, visam ugdymo procesui grįžus į įprastas vėžes?

– Taip, rudenį mes planuojame konsultacijas ir turime skirtas lėšas papildomoms konsultacijoms, 20 konsultacijų maždaug klasės komplektui. Tikrai skatinsime ir individualizuotas konsultacijas, kas manome, kad pasiteisino.

– Šių metų chemijos ir informatikos egzaminų rezultatai išsiskiria tuo, kad padidėjęs šimtukų procentas, tačiau ir tuo, jog padidėjo neišlaikiusiųjų procentas. Kaip manote, kas nulemia tokį rezultatų pasiskirstymą? Ir kodėl vis mažiau mokinių renkasi šiuos tiksliųjų mokslų egzaminus?

– Čia tokia tikrai kompleksinė problema – tikslieji mokslai. Ir ta tendencija yra kelianti didelį nerimą, kad mes matome vis mažėjantį mokinių, kurie renkasi laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus, skaičių. Turime ir mokytojų parengimui didesnį dėmesį skirti. Mes žinome, kad būtent šiose srityse mums jau dabar trūksta mokytojų, o trūks dar daugiau. Mes turime sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais. Čia ne paskutinėje vietoje yra ir profesinis orientavimas arba ugdymas karjerai, kai mes parodome mokiniams ir taikymo dalykus, kam reikalinga chemija, kam reikalinga matematika, kam reikalinga fizika, kur jie galės pritaikyti šiuos mokslus tolesniame savo gyvenime ir tolesnėje savo karjeroje.

Šiuo metu profesinis ugdymas praktiškai neveikia mokyklose. Jeigu mes galėtume, o mes planuojame ir turime visą projektą tam skirtą, mes tikrai galėtume mokinius sudominti tais dalykais, taip pat tobulinti turinį ir profesinį orientavimą.

– Šiek tiek pasikalbėkime apie pasiruošimą rugsėjui. Palaipsniui tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse vėl blogėjant epidemiologinei situacijai neišvengiamai artėja nauji mokslo metai. Ką ministerija jau padarė, kad mokiniai juos saugiai pasitiktų mokyklose? Ar nėra nerimo, kad kažkokie darbai vis dar nepadaryti?

– Rudeniui turime ruoštis visi. Ne tik ministerija, bet ir savivaldybės, ir mokyklos,



NAUJAUSI KOMENTARAI

negali

negali portretas
versti testuotis

Kis

Kis portretas
Ministre,o ar nesprogs norinciukas nuo tokios reformos.Mokykla tikriausiai lankei,kai TS pradejo pirmaja reforma?Ka jus darote su ta reforma,negi tik dalinates pinigus?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių