J. Sejonienė: sąmoningiausi pasiskiepijo, o visus kitus tenka vilioti arba pyragais, arba botagais

„100 eurų išmoka yra taikoma tiems 75 ir vyresniems senjorams, kurie pasiskiepijo pirma, antra doze, pradėjo vakcinaciją arba tiems, kurie skiepijasi trečia doze. Akivaizdu, kad efektyviau buvo tiems, kurie ir prieš tai buvo labiau nusiteikę skiepytis, kurie dabar skiepijosi trečia doze. Pirmąja doze pasiskiepijusių nebuvo tiek daug. Aš asmeniškai tai vertinu kaip pasiekimą. Aišku, buvo tikėtasi daugiau, bet kiekvienas žmogus, kuris pasinaudojo ta imunoprofilaktika ir sumažino savo riziką susirgti ir mirti nuo COVID-19, yra pasiekimas. O dėl efektyvumo reikia duoti apsispręsti Vyriausybei ir įvertinti, ar tikrai efektyvi ta programa, ar ją reikėtų plėsti“, – aiškino parlamentarė Jurgita Sejonienė.

Anot jos, svarstoma ankstinti amžiaus grupę, kuriai būtų mokamos išmokos už skiepą: „Jau prieš tai buvo opozicijos pasiūlymas tokį skatinimą taikyti nuo 65 metų. 75+ amžiaus grupė pasirinkta dėl to, kad ji turi didžiausią riziką sunkiai susirgti ir mirti. Jei Vyriausybė apsispręstų ir siūlytų, tai diskutuotume ir jauninimą“.

„Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti. O dėl sumos ir ar verta jauninti, tai yra diskusijų objektas. Aš linkėčiau žmonėms išlikti sąmoningiems, protingiems ir prisidėti sąmoningai prie pandemijos valdymo, o ne dėl to, kad gauna išmokas. Nes vakcina yra geriausia infekcijos kontrolės priemonė“, – teigė parlamentarė.

Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti.

Ji nežinojo, kodėl nutarta senjorams mokėti būtent 100 eurų: „Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl buvo pasirinkta būtent 100 eurų. Pavyzdžiui, praeitą vasarą dabartinė opozicija pensininkams mokėjo 200 eurų. Aišku, yra skaičiuojama, kiek tai kainuos valstybei. Manau, kad tai yra pakankamai reikšminga suma, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, bent jau daliai tai yra trečdalis pensijos. Manau, kad tokia motyvacija yra pakankama. Jaunesnius žmones motyvuoja visiškai kiti dalykai. Vasarą ne kartą matėme, kad tikrai suaktyvėdavo vakcinacijos kampanijos, jeigu vakcinacijai būdavo pasiūlomos patrauklios vietos arba siūlomi sporto klubo abonementai, kažką motyvuoja cepelinai. Skirtingoms amžiaus grupėms yra skirtingos motyvacijos, bet aš labai linkėčiau, kad žmonės tiesiog savo noru skiepytųsi ir taip prisidėtų prie pandemijos valdymo“.

Anot J. Sejonienės, 100 eurų yra ne vienintelė priemonė, skirta vakcinacijos tempams skatinti: „Tų priemonių yra labai daug. Atskirose savivaldybėse į tų žmonių, kuriems vakcinacijos centrus pasiekti sudėtingiau, namus ateina slaugytojos. Griežtinami reikalavimai galimybių pasui, pavyzdžiui, testavimas už savo pinigus – tai irgi yra skatinimo priemonė, kuria tikimasi, kad darbingo amžiaus žmonės bus labiau linkę vakcinuotis negu testuotis. Apskritai galimybių pasiskiepyti Lietuvoje sudaryta labai daug – yra ir vietų pasiskiepyti, motyvuojami ir šeimos gydytojai, kad jie paragintų savo apylinkių gyventojus skiepytis. Manau, kad priemonių Lietuvoje taikoma labai daug“.

„Sunku pasakyti, kuri priemonė davė didžiausią efektą. Man atrodo, kad efektyviausia ir sparčiausia vakcinacija vyko pačioje pradžioje, kuomet buvo orientuota skiepyti vyresnio amžiaus žmones, medikus. Beje, medikai labai aktyviai skiepijosi, medikų profsąjungos pasisako už visas priemones, už testavimo ribojimus, kad darbuotojai turėtų savo lėšomis mokėti už testavimą, nes jie aiškiausiai pajuto vakcinacijos naudą. Kai atsirado gegužės, birželio mėnesiais galimybė skiepytis visiems, tuo metu banga buvo didžiausia. Bet mes kalbame apie gyventojų sąmoningumą, apie tai, kaip jie suvokia tą priemonę ir kaip ja naudojasi. Sąmoningiausi ja pasinaudojo, o dabar visus kitus tenka vilioti arba pyragais, arba botagais“, – sakė parlamentarė.

„Man atrodo, kad Lietuva pritaikė labai daug priemonių. Būtų įdomu padaryti analizę, palyginti atskiras šalis, ar tiek daug priemonių, ir skatinančių ir ribojančių, kiek Lietuva, taikė ir kitos šalys“, – svarstė J. Sejonienė.