Quantcast

J. Sabatauskas: valdžia turi praregėti, kad rinkėjai jau pavargo nuo rietenų

Naujasis Seimo opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas mano, kad pavasarį trijų opozicinių frakcijų – liberalų, konservatorių ir socialdemokratų – pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo pasiteisino, nes opozicijos pastangomis pavyko sustabdyti kai kuriuos valdančiųjų sprendimus, kurie tikrai neatneštų gerovės Lietuvos piliečiams.

Jis tikisi, kad opozicijos balsas Seime ir toliau bus girdimas, taip pat ir dėl naujų parlamentinių tyrimo iniciatyvų.

J. Sabatausko nuomone, Seimo narės Irinos Rozovos veiklą turi tirti laikinoji parlamentinė tyrimo komisija, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms frakcijoms, o ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio nariai negali būti teisėju savo byloje.

„Ten negali būti NSGK narių, kadangi jie patys yra tiriamieji šiuo atveju“, – interviu naujienų agentūros ELTA korespondentei Jadvygai Bieliavskai sakė J. Sabatauskas.

Jeigu būtų reiškiamas nepasitikėjimas Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, opozicija, anot jos lyderio, balsavime greičiausiai nedalyvaus. „Kitaip sakant mes netrukdytume pozicijai priimti sprendimą, bet ir nepadėtume. Tegul jie patys pademonstruoja, kad jie turi tiek politinę valią, tiek politinę daugumą“, – sako J. Sabatauskas.

Jo nuomone, valdančioji dauguma turėtų praregėti, kad rinkėjai jau pavargo nuo rietenų, kad jie kaip tik trokšta ir laukia iš Seimo narių pozityvo, bendradarbiavimo, sutarimo.

– Prasidėjus rudens sesijai tapote naujuoju Seimo opozicijos lyderiu. Jūs šachmatininkas mėgėjas, buvęs Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas, šias pareigas perėmėte iš liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kuri yra šachmatininkė profesionalė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė, pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoja, 2011 m. – Europos šachmatų čempionė. Ar jums teko sužaisti kokią nors šachmatų partiją?

– Teko, tai buvo žaibo partija, labai trumpa partija, gal penkias minutes. Žinoma, šachmatuose aš Viktorijai niekaip neprilygstu, nes vis tik yra didžiulis kvalifikacijos skirtumas, ji yra tarptautinė didmeistrė, o aš viso labo šachmatininkas mėgėjas.

– Tačiau kartu dirbant opozicijoje manau, kad politines partijas jums tenka ir teks žaisti nuolat, nes jau praėjo pusmetis, kai opozicija – liberalai, konservatoriai ir socialdemokratai  – surado bendrą kalbą, sutarė bendradarbiauti, rotacijos būdu keisti opozicijos lyderį. Ar toks bendradarbiavimo formatas, jūsų nuomone, pasiteisino?

– Manau, kad pasiteisino, nes buvo derinami veiksmai tam tikrais atvejais, ypač tada, kai dauguma, nepaisydama jokių procedūrų, bandydavo varžyti opozicijos teises, stumti tam tikrus įstatymus, kurie, mūsų manymu, tikrai neatneštų gerovės Lietuvos piliečiams. Tokiais atvejais mes susitelkdavome ir imdavomės bendrų veiksmų, aišku, pasinaudodavome Statuto galimybėmis, tai būdavo procedūriniai įvairūs dalykai, pavyzdžiui, pertraukų prašymas. Kartu kviesdavome ministrus, kad ir jiems būtų geriau, kad nevaikščiotų po atskiras frakcijas. Kviesdavome  visi kartu į bendrą opozicijos posėdį vieną ar kitą ministrą, prašydami atsakyti į aktualius klausimus. Sutaupydavome laiko ministrams, išgirsdavome jų atsakymus, užčiuopdavome problemas, signalizuodami ministerijų vadovams, kad jie jas spręstų.

– Opozicija, pasirašydama susitarimą dėl bendradarbiavimo, akcentavo, kad yra tokia būtinybė, nes demokratija yra pavojuje. Kaip manote, ar praėjus daugiau kaip pusmečiui demokratija tebėra pavojuje, ar to pavojaus yra mažiau?

– Opozicijos priedermė yra budėti, stebėti procesus, kurie neleistų daugumai užsimiršti. Pavojus demokratijai visada gali iškilti, mes esame tie, kurie prevenciškai reaguoja. Aišku, kad tas reagavimas yra įvairus, ar tai bendras pareiškimas, ar tai bendras veikimas tam tikrais atvejais  siekiant apginti demokratiją.

– Koks opozicijos nuveiktas darbas yra, jūsų akimis žiūrint, ypač svarbus, pavyzdžiui, gal pavyko Seime, kalbant opozicijos kalba, užkirsti kelią antikonstituciniams įstatymų priėmimo būdams, nesiskaitymui su parlamentine etika?

– Sveikatos apsaugos ministerija vis teikdavo įstatymų pataisas dėl mažųjų rajoninių ligoninių, galima sakyti, likvidavimo. Mums pavyko sustabdyti tokius veiksmus, kurie būtų pakenkę daugeliui mūsų šalies piliečių, ypač tiems, kurie gyvena regionuose, rajonuose, pakraščiuose Lietuvos valstybės, nes būtų nutolintos nuo jų sveikatos paslaugos. Mes to neleidome padaryti. Vieną kartą įstatymų pataisas vetavo prezidentė, kitą kartą blokavome jų priėmimą. Kitais atvejais mums pavyko bent laike truputį nustumti kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, bent jau laikinai pavyko pristabdyti dotacijos skyrimo klausimą po rinkimų iš perbėgėlių naujai susikūrusioms politinėms partijoms. Aišku, mes tada nebuvome susivieniję į bendrą darbą, bet tai buvo, galima sakyti, bendradarbiavimo užuomazga, repeticija.

– Ar opozicijos balsas Seime girdimas?

– Buvo girdimas ir tikiuosi, kad jis bus girdimas. Pasižiūrėsime, kaip išeis su tuo vadinamuoju parlamentiniu tyrimu dėl Seimo narės Irinos Rozovos.

– Antradienį Seime planuojamas nutarimo projekto dėl pavedimo atlikti šį tyrimą Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikimo tęsinys. Kokia opozicijos pozicija dėl šios iniciatyvos?

– NSGK inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ir tuo pačiu ne tik dėl jos, bet ir dėl kitų Seimo narių, kurie susipažino su slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, tarkim, ar jie tinkamai reagavo, ar netinkamai. Bet koks paradoksas? Jie siūlo, kad jie patys tirtų tą visą istoriją, išeitų, kad nori patys tirti save. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis perdavė NSGK tą informaciją, kai kurie iš NSGK narių su ja susipažino, kita dalis nesusipažino. Bet kokiu atveju jie turėjo tą galimybę susipažinti, vadinasi, kiekvienas iš NSGK narių turės būti apklaustas, net ir tie, kurie nesusipažino, kodėl jie nesusipažino. Yra toks principas, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Tuo tarpu NSGK nariai nori būti teisėju savo byloje. Opozicijos nuomone, turi būti sudaryta laikinoji parlamentinė tyrimo komisija, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms frakcijoms, tačiau ten negali būti NSGK narių, kadangi jie yra patys tiriamieji šiuo atveju.

Yra toks principas, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Tuo tarpu NSGK nariai nori būti teisėju savo byloje.

– Kaip vertinate Seime bręstančio dar vieno parlamentinio tyrimo, kurio dėmesio centre gali atsidurti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), iniciatyvą? Antradienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti jos vadovaujamam komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo skiriamų pareigūnų – VTEK pirmininko Edmundo Sakalausko, VTEK nario Virginijaus Kanapinsko ir VTEK nario Antano Šenavičiaus galimai padarytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų.

– Manau, kad tikrai yra daug svarbesnių dalykų Seime negu šitas tyrimas. Seimo nariai, užuot kažką tyrę, galėtų savo dėmesį skirti tam, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų.

Komitetui siūloma išsiaiškinti, ar VTEK nariai tinkamai deklaravo duomenis apie narystę Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje. Pirmiausia yra tokia nuostaba, ar Seimo narė nežino, kas yra Alumni? Ji vienija tuos žmones, kurie baigė tą universitetą. Narystę tose asociacijose tikrai nėra kažkoks blogis, sakyčiau, kad labai gerai, kai žmogus yra aktyvus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senas

senas portretas
Tas negali patyleti, galvoja, kd protingiausias

antanas

antanas portretas
Ziauriai savo interesus ginantis zmogus.Teisybe tik pagal juliu.Pasitikrink Smegenis.Per tiek metu jos stipriai APIPELIJO.

rinkėjas

rinkėjas portretas
Tai jūs ten Seime riejatės kaip šunyyyys. Mums tai nusispjaut į tas jūsų pjautynes.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių