- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėlų ketvirtadienio vakarą buvo paskelbta naujosios valdančiosios koalicijos sutarties programa, kurioje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija išdėstė savo ateinančios kadencijos prioritetinius darbus ir tikslus.
Dokumentas, kaip ir buvo tikėtasi, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, nes, vos tik pasibaigus antrajam rinkimų turui, viešoje erdvėje kilo diskusijos dėl to, kurios centro dešinės partijos interesai susitarimo projekte bus labiausiai atliepti. Nors, įvertinę dokumentą, politologai pripažįsta, kad susitarimo projekte labiausiai dominuoja konservatorių siekiai, tačiau kartu akcentuoja – liberalios partijos koalicijos derybose neliko nuskriaustos.
Liberalios partijos koalicijos sutartimi turėtų būti patenkintos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad paviešintas koalicijos sutarties projektas palankiausias konservatoriams. Politologas savo mintį argumentuoja tuo, kad konservatorių partijai artimiausios nuostatos atsispindi tarp koalicijos tikslų, dėl kurių jau atrastas bendras sutarimas. Visgi profesorius akcentuoja, kad tokia tendencija yra natūrali, nes TS-LKD yra didžioji koalicijos partnerė.
„Natūralu būtų tikėtis, kad konservatorių nuostatos turėtų būti labiausiai atspindėtos sutartyje. Turbūt jų pozicija ir yra aiškiausia būtent toje dokumento dalyje, dėl kurios jau gana aiškiai sutarta. Kita vertus, (sutarties – ELTA) punktuose, dėl kurių dar nėra sutarimo, man pasirodė, kad ten yra daugiau dalykų, kurie svarbūs liberalams, ir šiek tiek mažiau dalykų, kurie svarbūs konservatoriams“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
„Šiuo atveju konservatoriai jau iš anksto daugiau mažiau užfiksuoja tai, ką jie nori padaryti ir tikrai padarys, liberalai tam nesipriešina“, – pridūrė profesorius, atkreipdamas dėmesį, kad nemaža dalis liberalų darbotvarkės nuostatų patenka į koalicijos partneriams aktualių klausimų sąrašą, dėl kurių sutarimas nebūtinai bus atrastas.
Visgi T. Janeliūnas yra įsitikinęs, kad šiame etape liberalų esminis siekis ir buvo sutartyje užfiksuoti jų tikslus ir ketinimus. Pasak politologo, liberalios partijos šį tikslą įgyvendino ganėtinai sėkmingai.
„Tikrai buvo galima tikėtis, kad kategoriškai bus atmesta nuostata dėl tos pačios lyties ar lyčiai neutralios partnerystės sudarymo, nes konservatoriams tai tikrai yra vertybiškai nelabai priimtinas dalykas. Bet konservatoriai vis dėlto priima net ir tokias nuostatas, kaip potencialiai galimas priimti“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, liberalioms partijoms aktualių vertybinių klausimų įtraukimas į susitarimą jau reiškia, kad konservatoriai iš principo neatmeta daugiau diskusijų keliančių klausimų ir yra nusiteikę „toliau dirbti, kalbėtis, potencialiai galbūt net įtikinti savo frakcijos radikaliausius narius, kad gali būti toks sprendimas priimtas“.
„Niekas negarantuoja, kad bus priimti konkretūs sprendimai, tikrai gali būti, kad atėjus laikui Seime tos daugumos nesusidarys. Bet aš manau, kad pats dokumento žanras – koalicinė sutartis – reiškia ne konkretų įsipareigojimą, bet iš esmės koalicijos veikimo būdą. O koalicijos veikimo būdas nurodo, kad bus bandoma ieškoti kompromisų net ir sudėtingais klausimais“, – atkreipė dėmesį jis.
T. Janeliūnas akcentuoja, kad konservatorių dominavimas pasireikštų tuo atveju, jeigu apie liberalioms partijoms svarbius vertybinius principus koalicijos sutartyje apskritai nebūtų užsiminta. Visgi profesorius teigia, kad kol kas TS-LKD pavyko parodyti, jog konservatorių vadovybei svarbu atsižvelgti ir į mažesnių koalicijos partnerių norus.
Profesorius taip pat įsitikinęs, kad koalicijos sutartyje įsipareigoti įgyvendinti klausimus, dėl kurių nėra šimtaprocentinio sutarimo, – neracionalu. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pažadas koalicinėje sutartyje yra labai retas dalykas.
„Dabartinis variantas yra sąžiningas. Nefiksuoti kažkokio pažado, kurio galbūt nebus įmanoma įvykdyti, bet fiksuoti patį ketinimą, taip pat užfiksavus ir galimą rizikos variantą, kad nebūtinai bus pasiektas tas teigiamas sprendimas“, – sakė T. Janeliūnas.
Galios pasiskirstymas labiau atsiskleis dalinantis postus
Savo ruožtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė akcentuoja susitarimo projekte partijų galios disbalanso nepastebinti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad į koalicijos susitarimo projektą įtraukti ir koalicijos viduje kontraversiškai palaikomi klausimai.
„Netgi skausmingesni klausimai, kurie atrodė, kad bus labai prieštaringai vertinami pačių konservatorių, jie irgi yra įtraukti į šį susitarimą. Kitaip tariant, negaliu pasakyti, kad sutartis būtų kažkam daugiau ar mažiau naudinga“, – Eltai teigė J. Novagrockienė.
Ji akcentuoja, kad galios pasiskirstymas tarp partijų labiau turėtų atsiskleisti tada, kai prasidės derybos dėl konkrečių politinių postų.
„Tai labiau pasimatys, kai prasidės derybos dėl konkrečių pareigybių, kai bus deramasi dėl ministrų postų, gal viceministrų, Seimo vadovavimo ir t. t. Nes šiuo metu tai iš tikrųjų visiškai užslėpta paslapties šydu“, – sakė politologė.
J. Novagrockienė, kalbėdama apie sutarties projekte įrašytus klausimus, ypatingai svarbius koalicijos partneriams, atkreipia dėmesį, kad kol kas dar neaišku, kiek iš jų atsidurs Vyriausybės programoje.
„Mes pamatysime, kiek iš jų įgis arba neįgis svorio, kai bus ruošiama Vyriausybės programa. (...) Visgi partnerystė arba narkotikų dekriminalizavimas yra Seimo klausimai ir kaip pasiseks tai įgyvendinti priklausys nuo to, ar Seimas tam pritars ar nepritars“, – akcentavo politologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų13
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus18
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...