Įrodinėjimo naštą dėl seksualinio priekabiavimo Seimas perkėlė ant kaltininko pečių

Už tokias Lygių galimybių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 17, 20 susilaikė.

Pagal priimtą projektą, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant pareiškimus dėl įvairios rūšies diskriminacijos, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, preziumuojama, kad toks faktas buvo.

Pataisose nurodyta, kad skundžiamas asmuo turi įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad šia norma perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl nediskriminavimo darbo santykių srityje normos.

„Iš esmės tai reiškia, kad bylose dėl diskriminacijos nukentėjusiam asmeniui užtenka įrodyti prima facie (pirmojo įspūdžio – BNS) aplinkybes, kad toks atvejis buvo, ir tada kaltinimo sulaukusiam asmeniui tiek fiziniam, tiek juridiniam kyla pareiga įrodyti, jog to nebuvo“, – sakė parlamentaras.

„Tai yra Europos Sąjungos teisės principas, visų pirma skirtas apsaugoti labiau pažeidžiamą konflikto pusę, tai yra žmogų, kuris patyrė priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą“, – teigė T. V. Raskevičius.

Prieš kelerius metus buvo labai plačiai nuskambėjęs toks reiškinys #MeToo, kuris sugriovė ne vieno žmogaus gyvenimus. Jūs man pasakykite, kur dabar yra tie žmonės, tos bylos ir visi tie atvejai?

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad ši pataisa atvers kelią piktnaudžiauti tokiais kaltinimais.

„Prieš kelerius metus buvo labai plačiai nuskambėjęs toks reiškinys #MeToo, kuris sugriovė ne vieno žmogaus gyvenimus. Jūs man pasakykite, kur dabar yra tie žmonės, tos bylos ir visi tie atvejai? Jeigu kas nors kur nors prisimena, kas buvo prieš dešimt metų, išeina su pasisakymais ir žmonėms sugriauna gyvenimus. Ir be jokių teisinių pasekmių“, – sakė jis.

„Man atrodo, kad su tokiomis sąvokomis ir jų įnešimu į teisinę bazę reikia elgtis labai atsargiai, nes piktnaudžiavimo galimybės ir noras piktnaudžiauti, ypač nuo atvejo praėjus penkeriems, dešimčiai ar net 20 metų, yra gana didelis. To mes sau leisti negalime“, – tvirtino parlamentaras.

Seimo Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad kitų metų liepos–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje skambės du–trys šio pobūdžio skandalai, o Seimui teks aiškintis dėl netobulo įstatymo.

Atsakydamas šiems parlamentarams Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad pasaulinis #MeToo judėjimas buvo teigiamas reiškinys ir davė daug naudos, nes skriaudėjai buvo nubausti.

„Mes ir čia, Seime, turėjome keletą personažų, švelniai tariant, atitinkančių #MeToo kriterijus, ir jie sėkmingai pasišalino iš tos institucijos. Nesuprantu kolegų puldinėjimo prieš teisingumą, silpnesnių žmonių ir dažniausiai moterų gynimą“, – sakė T. Tomilinas.

Priimtomis pataisomis taip pat numatyta, kad įvairios įstaigos, organizacijos, bendrovės privalo užtikrinti, jog asmenys, kurie pranešė apie diskriminaciją nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių.