„Man labai gaila, kad Šiaulių merui yra neįmanoma tai, kas yra įmanoma kitų savivaldybių merams, nes pradinukų testavimas kitose savivaldybėse vyksta jau kuris laikas. Dabar testavimo būdų, kurie yra atsiradę, yra gerokai daugiau nei tada, kai pirmosios savivaldybės pasiryžo pradinukų testavimui. Tada galėjome testuoti tik kaupinių testais. Dabar turime antigenų testus, ir ministerijos yra pakankamai supaprastinusios procesą“, – po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

„Girdėjau mero pasisakymus apie vaikų gąsdinimą ir panašius dalykus. Vaikai yra testuojami testais iš nosies landos, niekas vaikų nosiaryklės nepažeidžia. Nežinau ar merą kažkas suklaidino, ar taip jam tiesiog norisi pateisinti savo sprendimus. Šiaulių regione epidemiologinė padėtis prastėja, ligoninės pilnėja. Todėl manau, kad meras, kaip rūpestingas savivaldybės vadovas, turėtų labai gerai įvertinti tokių sprendimų padarinius epidemiologinei situacijai“,– pridūrė premjerė.  

Kritika „Tūkstantmečio mokykloms“ skamba ironiškai

Premjerė I. Šimonytė mano, kad socialdemokratų kritika Vyriausybės programoje numatytai Tūkstantmečio mokyklų iniciatyvai yra nepagrįsta. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad oponentų eskaluojamos rizikos, esą šios mokyklos švietimo sektoriuje gilintų nelygybę, atsirastų tik tuo atveju, jei mokiniai į „Tūkstantmečio mokyklas“ būtų atrenkami. Visgi premjerė akcentuoja, kad tokia praktika taikoma nebus, todėl, pasak jos, socialdemokratai turėtų geriau pasidomėti „Tūkstantmečio mokyklos“ koncepcija.

„Tokias rizikas būtų galima įžvelgti tik tuo atveju, jeigu tiesa būtų tai, ką oponentai bando prikišti „Tūkstantmečio mokykloms“. Tai yra, kad tai bus mokyklose, kuriose bus galima mokinių atranka. Tai noriu dar kartą pabrėžti, kad apie jokią mokinių atranką į šias mokyklas tikrai neina kalba“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

Tai noriu dar kartą pabrėžti, kad apie jokią mokinių atranką į šias mokyklas tikrai neina kalba.

„Mes kalbame apie tam tikrą ekscelencijos centrą, kuris savivaldybėje būtų ir pavyzdys, ir centras ir pedagogikos, ir edukologijos, ir tam tikrų laboratorijų ir sporto kažkokių galimybių, sporto kažkokios infrastruktūros, kuriomis galėtų naudotis įvairios savivaldybės mokyklos“, – paaiškino ji.

Premjerė pripažįsta, kad jai kartais ironiškai skamba socialdemokratų kritika Tūkstantmečio mokykloms. I. Šimonytė mano, kad opozicija prieš kritikuodama galėtų kiek labiau pasidomėti Tūkstantmečio mokyklų koncepcija.

„Jie galėtų pasidomėti labai panašia programa, kurią buvo įgyvendinę britų leiboristai, pavadinimu „Academy schools“, kuri pasiteisino, kuri yra pakankamai panašios koncepcijos, kaip ir „Tūkstantmečio mokyklos“ ir kurios buvo tęsiamos vėliau ir konservatorių vyriausybių, kaip pasiteisinęs projektas. Labai norėčiau, kad ir Tūkstantmečio gimnazijos Lietuvoje taip pat pasiteisintų“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybės sumanymas pertvarkyti mokyklų tinklą steigiant vadinamąsias „Tūkstantmečio mokyklas“ švietimo sektoriuje gilintų nelygybę, kurtų privilegijuotųjų grupes, primena ELTA.

„Tos siūlomos mokyklos – tai Austėjos Landsbergienės privačių mokyklų vizija, kurią siūloma perkelti į viešąjį sektorių. Tačiau privačių mokyklų tinkle galioja kitos vertybės ir principai. Paprastai tariant, tie, kas turi pinigų, tas gauna geresnį išsilavinimą. Jei tą patį padarysime ir mūsų valstybinių mokyklų tinkle, kai fizinis prieinamumas kentės, bus labai blogai“, – teigė G. Paluckas.

Jo nuomone, atsiradus „Tūkstantmečio mokykloms“, nukentėtų likusios, nelygybė tik gilėtų, formuotųsi „žinių salos“. Socialdemokratas laikosi nuomonės, kad efektyvus turėtų būti visas valstybinių mokyklų tinklas.