Konkretų planą dėl tolesnės kovos su koronavirusu ji žada jau pradėjus darbą, tačiau sako, jog pirmiausia reikėtų stiprinti specialistų, tiesiogiai dirbančių su pandemijos valdymu, komandą.

„Kad galėčiau pasakyti konkrečiai, man reikia žinoti konkrečiai, kokia situacija bus tuo metu, kada tai jau bus mano atsakomybė. Nes šiuo metu, nepamirškime dar, kad dabartinė Vyriausybė turi atsakomybę pabaigti savo kadenciją. Ir kokioje situacijoje ta kadencija pasibaigs, šiandien, matyt, mums yra labai sunku pasakyti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo ji.

„Manau, kad pradėti reikėtų (ir Vyriausybė tikrai galėjo tą padaryti), žinoma, nuo administracinių resursų, kurie tiesiog gebėtų valdyti patį procesą šiuo metu. Nes mes žinome, kad žmonės gauna žinutes apie tai, kad turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu dešimtoje dienoje, jam pranešama, kad reikia izoliuotis iki rytojaus. Akivaizdu, kad tokie dalykai geriausiai ir parodo, kad trūksta ir administracinių gebėjimų, ir tiesiog fizinio pajėgumo. Manau, kad buvo galima tuo pasirūpinti, bet dabar, matyt, jau praeitį pakeisti yra sunku, reikia žiūrėti į ateitį“, – svarstė I. Šimonytė.

Kad galėčiau pasakyti konkrečiai, man reikia žinoti konkrečiai, kokia situacija bus tuo metu, kada tai jau bus mano atsakomybė.

Politikė sako matanti dvi esmines problemas, jog dabartinė Vyriausybė neišnaudojo vasaros administraciniam ir strateginiam pasirengimui antrajai bangai bei tai, jog komunikavimu apie situaciją ir priimtas priemones užsiima daugiau politikai, o ne ekspertai.

„Panašu, kad mes neišnaudojome to vasaros laikotarpio, kad pasiruoštumėme ir administracinius gebėjimus ir kažkokius algoritmus. Ir susidūrę su antrąja banga ar pirmosios bangos tęsiniu (...), elgiamės iš dalies panašiai, kaip kad buvo elgiamasi kovo mėnesį: jaučiamas šioks toks pasimetimas, sprendimai priimami taip, kad nelabai aišku, kokia yra seka ir koks apskritai tikslas“, – sakė ji.

Anot jos, tiek politikai, tiek mokslininkai taip pat pasigenda bendros diskusijos, forumų, po kurių „tos srities specialistai, o ne politikai“ galėtų informuoti visuomenę, kaip reikėtų elgtis.

„Akivaizdu, kai turime bendrą žemą pasitikėjimo valdžia lygį, tai akivaizdu, kad į politikų persergėjimus ar į kažkokius pasiūlymus visuomenė kartais reaguoja kaip į tam tikrą politinę žinią, nebūtinai įsiklauso ir elgiasi pagal rekomendacijas. Manau, kad mums tikrai pritrūko tų ekspertų ir specialistų, mokslininkų ir medikų buvimo viešojoje erdvėje, eterį, deja, dažniau pildė politikai savo pasirodymais“, – tvirtino politikė.

Nuo praėjusios savaitės vidurio šalyje registruojami koronaviruso sergamumo rekordai, sekmadienį iš pradžių pranešta apie daugiau 400 atvejų per parą, vėliau patikslinta, kad užsikrėtusiųjų yra daugiau nei 600. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad klaida įvyko, nes sparčiai augant susirgimų skaičiui ima trūkti žmogiškų išteklių apdoroti duomenis.