I. Šimonytė: laisvės kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino

Seime pirmadienį vykstančioje Šimtmečio konferencijoje kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad švęsdami Lietuvos ir JAV nenutrūkstamų diplomatinių santykių šimtmetį, švenčiame laisvę, kuria privalu nepailstamai rūpintis, kurios kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino.

„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo ministrė pirmininkė.

Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.

Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais.

1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.

Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.

„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“ – kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė palinkėjo, kad kitąmet, JAV prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.

Norint „geros valios“ iš Kremliaus, reikia daugiau sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai

Ketvirtadienį Seime surengtoje Šimtmečio konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį, premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad norint iš brutalų karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos sulaukti „geros valios“, Vakarai turi teikti dar daugiau ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai. 

„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė. 

I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius. 

Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.

„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė. 

Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes. 

„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

fas fas

fas fas portretas
tai uz kiek jau Lietuva pardavet?

Pasakė

Pasakė  portretas
Amerikos indėnai.

Marius

Marius  portretas
Slyksti arkliasnuke, laizo sikna amerikonams.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių