I. Šimonytė: infliacijos padarinių švelninimo paketas spartesnio kainų augimo neturėtų paskatinti

Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad Vyriausybės siūlomas 2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos padarinių švelninimo paketas galėtų dar labiau paskatinti infliacijos augimą. Kita vertus, ministrė pirmininkė pažymi, kad šiuo paketu tiesiogiai paveikti valstybės nereguliuojamas kainas apskritai nėra bandoma, o labiau koncentruojamasi į infliacijos padarinių švelninimą.

Tokią poziciją Ministrų Kabineto vadovė išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Lino Kukuraičio klausimo. Parlamentaras pasiteiravo, ar iš tiesų, rengiant paketą, nebuvo vertinama galima jo įtaka infliacijos rodikliams.

„Diskutuojant Socialinių reikalų ir darbo komitete labiausiai nustebimo, kad Finansų ministerija negalėjo, o paskui ir patikslino, kad vis dėlto net nedarė šio paketo įtakos infliacijai vertinimo. Klausimas, ar tikrai taip buvo? Mes kalbame apie aukštą infliaciją ir priemones, kurios yra dosnios, ir nevertiname įtakos infliacijai, ypač tame kontekste, kai ne kartą kiti, kurie teikė kažkokius siūlymus, buvo kritikuojami, kad jų siūlymai padidins infliaciją“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime teiravosi L. Kukuraitis.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad rengiant infliacijos padarinių švelninimo priemones, kurios didins gyventojų pajamas, niekas ir nesitikėjo, jog tai galėtų prislopinti kainų augimą.

„Indeksuotos pajamos niekaip negali infliacijos sumažinti. Jūs gi tą puikiai suprantate. Tai yra didesnė perkamoji galia ir didesnė paklausa. Ką tas indeksavimas sprendžia, tai sprendžia žmonių, kurių finansai jautresni maisto ir energetikos kainų didėjimui, papildomas galimybes tas sąskaitas apmokėti“, – atsakė I. Šimonytė.

Galvoti, kad tie papildomi keli šimtai milijonų eurų sumažins infliaciją, tai aš nežinau, kokioje ekonomikos paradigmoje reikia gyventi.

„Galvoti, kad tie papildomi keli šimtai milijonų eurų sumažins infliaciją, tai aš nežinau, kokioje ekonomikos paradigmoje reikia gyventi“, – pridūrė ji.

Visgi premjerė sako abejojanti, kad maždaug 1 mlrd. eurų papildomų valstybės išlaidų pareikalausiančios priemonės galėtų dar labiau paskatinti kainų augimą.

„Tai gali būti tik papildomas infliaciją skatinantis veiksnys. Bet mes manome, kad to neturėtų atsitikti. Dėl tos paprastos priežasties, kad pagrindinė infliacijos priežastis dabar yra energetikos kainos. Tai ir yra tai, ką mes su paketu ir bandome spręsti. O ta suma, kuri yra papildoma moki paklausa, atitenka tiems žmonėms, kurių didžioji pajamų dalis ir taip skiriama vartojimui“, – mano ministrė pirmininkė.

„Intuityviai sakyčiau, kad infliacijos paspartėjimo dėl to neturėtume pamatyti, bet tiesiogiai infliaciją veiks ta sprendimų dalis, kuri susijusi su elektros ir dujų kainodara“, – tikino I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės vadovės, paveikti infliacijos tempus galima tik pristabdant reguliuojamų kainų augimą. Ji pažymėjo, kad atitinkami sprendimai šioje srityje bus priimti tuomet, kai antrojoje metų pusėje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pristatys atnaujintas energetinių išteklių kainas.

„Vienintelis sprendimas, kuris gali sumažinti infliaciją, bet mes čia galime tik spekuliuoti, kiek iš tikrųjų taip bus, tai yra sprendimas, kuris apriboja kainų augimą. Todėl, kad patvirtintų kainų mes neturime. Tuomet, kai VERT patvirtins kainas liepos mėnesiui, jau priėmus šiuos įstatymus, tuomet tuos perskaičiavimus bus galima padaryti, nes administruojamos kainos yra viena iš infliacijos sudedamųjų dalių“, – aiškino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui praėjusį ketvirtadienį plenariniame posėdyje pateikė patikslinto šių metų biudžeto projektą.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui.

Ši biudžeto projekto kryptis iš dalies sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.

Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šimonytė

Šimonytė portretas
Infliacija sakai ? O kada sustabdysit antros pakopos pensiju kaupimo VERGIJA ?? Kada gražinsit sukauptus pinigus ? Juk infliacija viska prarys...

o man atrodo

o man atrodo portretas
simonyte paprasciausiai meluoja...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių