Antradienį Seimas priėmė atitinkamas įstatymų pataisas.

Šiuo metu notarų ir antstolių garbės teismus sudaro penki nariai – šių bendruomenių atstovai.

Pagal priimtas naujas nuostatas, į juos papildomai bus renkama po du visuomenės atstovus. Jie bus renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų, pranešė Seimas.

Notarų ir antstolių garbės teismų nariu renkamas visuomenės atstovas privalės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitikti nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Asmenys šių garbės teismų narių pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Veikdami kaip garbės teismų nariai, visuomenės atstovai turės tokias pačias teises ir pareigas kaip antstoliai ar notarai.

Šiomis pataisomis siekiama stiprinti visuomenės pasitikėjimą notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą.

Pataisos, jeigu jas palaikys prezidentas, įsigalios rugpjūčio 1 dieną.

Notarų rūmai: pataisos yra kontroversiškos

Seimo antradienį priimtos įstatymų pataisos, kuriomis įtraukiami visuomenės atstovai į antstolių ir notarų garbės teismus, yra kontroversiškos, teigia Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

„Įstatymo pataisos yra kontroversiškos, tačiau jos priimtos ir Notarų rūmai laikosi principo vykdyti priimtus įstatymus“, – BNS atsiųstame komentare teigė Klaipėdos notaras.

Jo teigimu, Notarų rūmai neketina prašyti prezidento Gitano Nausėdos vetuoti priimtų pataisų.

„Notarų rūmai neketina imtis jokių priemonių, kurios kliudytų įstatymo įsigaliojimui. Daug mėnesių trukusių projekto svarstymų metu notarų bendruomenė pateikė savo pastabų ir siūlymų, kaip geriau užtikrinti notarų klientų interesus, ir dalis jų buvo išgirsta“, – sakė M. Stračkaitis.

Jis pridūrė, kad lieka atviras klausimas dėl notarinės paslapties apsaugos – kokia atsakomybė, atskleidus paslaptį, numatyta garbės teismuose dirbančiam visuomenės atstovui.

Išlieka aktualus klausimas – kaip ir kokia bus taikoma atsakomybė už galimą notarinės paslapties atskleidimą?

„Vis dėlto, manytume, kad priimtas įstatymas iki galo neatsako į klausimą, ar bus užtikrinta vienos svarbiausių mūsų šalyje paslapčių – notarinės paslapties – apsauga, kai Notarų garbės teismo nariais taps visuomenės atstovai“, – svarstė Notarų rūmų prezidentas.

„Išlieka aktualus klausimas – kaip ir kokia bus taikoma atsakomybė už galimą notarinės paslapties atskleidimą? Notarui tokios paslapties paviešinimas reikštų tik viena – profesinės karjeros ir teisininko reputacijos pabaigą, tuo tarpu notarinę paslaptį paviešinęs teisingumo ministro skirtas visuomenės atstovas rizikuoja tik būti atšauktas iš šių pareigų”, – teigė jis.

Šiuo metu notarų ir antstolių garbės teismus sudaro penki nariai – šių bendruomenių atstovai. Pagal priimtas pataisas papildomai juose dirbs po du visuomenės atstovus.

Jie bus renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų.