Grupė Seimo narių siūlo grąžinti tvarką, kai atsisakant mandato reikia dalyvauti gyvai

Nuo rugsėjo įsigaliojęs Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo nario atsistatydinimo pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Grupė Seimo narių iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Seimo narių mišrios grupės siūlo kodeksą papildyti, kad VRK posėdyje turėtų dalyvauti pats Seimo narys asmeniškai ir patvirtinti laisvanoriškai atsisakantis mandato.

Pasak iniciatorių, Seimo nariui atsisakant mandato turi nelikti nė menkiausios abejonės, kad sprendimą trauktis iš parlamento jis priėmė laisvanoriškai ir nieko neverčiamas.

„Šiuo metu Rinkimų kodekse nustatytas reguliavimas tokios galimybės įsitikinti nepalieka ypač tais atvejais, kai Seimo narys atsistatydinimo pareiškimą pateikia nuotoliniu būdu ir netgi nepatvirtintą notaro“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Projektą registravo „valstiečių“ atstovas Arvydas Nekrošius, demokratai Kęstutis Mažeika, Saulius Skvernelis, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Rūta Miliūtė, Vilija Targamadzė, Seimo narių Mišrios grupės atstovai Mindaugas Puidokas, Agnė Širinskienė ir Beata Pietkiewicz (Pietkievič).

Opozicijos atstovai primena, kad iki naujojo Rinkimų kodekso mandato atsisakantys parlamentarai turėdavo atsistatydinimo pareiškimą perskaityti per VRK posėdį.

Proceso skaidrumas ir viešumas nėra užtikrinamas, dėl ko rinkėjai neturi galimybės išgirsti ir Seimo nario pasitraukimo motyvų.

„Kaip praktika su Seimo nario K. Bartoševičius atsistatydinimu parodė, pasikeitus reguliavimui ir Seimo nariui nedalyvaujant VRK posėdyje, nelieka nei galimybės įsitikinti, ar jis mandato atsisako laisvanoriškai, neverčiamas jį delegavusios politinės jėgos ar kitų interesų turinčių asmenų. Proceso skaidrumas ir viešumas nėra užtikrinamas, dėl ko rinkėjai neturi galimybės išgirsti ir Seimo nario pasitraukimo motyvų“, – teigia iniciatoriai.

Visuomenėje daug atgarsio šiemet sulaukė buvusio konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus pasitraukimas iš Seimo, prieš pat prokurorams kreipiantis į parlamentą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo.

Komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius sausio 20 dieną, penktadienį, elektroniniu būdu VRK pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Vėliau paaiškėjo, kad N. Grunskienė sausio 20 dieną lankėsi pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir informavo, kad prašys panaikinti seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus įtariamo Seimo nario neliečiamybę. Tiek generalinė prokurorė, tiek Seimo pirmininkė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė tame pokalbyje nebuvo įvardyta.

Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

VRK jo mandatą panaikino sausio 24 dieną, antradienį, kitą dieną po to, kai generalinė prokurorė pateikė Seimui prašymą dėl imuniteto panaikinimo. K. Bartoševičius VRK posėdyje nedalyvavo.

Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.