Vadinamosios sanglaudos lėšos skirtos mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą nuo labiau išsivysčiusių.

Prašo pinigų elektros tinklų sinchronizacijai

ES biudžetą G. Nausėda aptarė su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lajen).

„Atsižvelgdamas į komisijos pirminį siūlymą reikšmingai mažinti Lietuvai sanglaudos politikos ir žemės ūkiui skiriamas lėšas, pakviečiau naująją komisijos pirmininkę dar kartą įvertinti mūsų argumentus ir atitinkamai pirminę Komisijos poziciją“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

„Sanglaudos politikos, žemės ūkio, infrastruktūrinių projektų, inovacijų plėtros, energetinio saugumo finansavimas yra prioritetiniai Lietuvai klausimai“, – teigė jis.

Lietuva siekia, kad naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete būtų numatyti pinigai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas, nors bendra parama žemės ūkiui Lietuvai kiek išaugs.

G. Nausėda su U. von der Leyen taip pat aptarė naujosios Europos Komisijos formavimą. Kol kas neaišku, kokį atsakomybės portfelį gautų Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius.

Prezidentas komisijos pirmininkei pristatė Lietuvos pastangas pritraukti informacinių ir finansinių technologijų įmones.

Susitikime taip pat diskutuota klimato kaitos ir tvarios valstybių plėtros klausimais, teigiama Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda Briuselyje taip pat susitiko su kadenciją baigiančiu Europos Komisijos pirmininku Jean'u-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) ir darbą baigiančiu Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku.

Ketvirtadienį popiet prezidentą priims būsimasis EVT vadovas Charles'as Michelis (Šarlis Mišelis).

Prezidento vizitas Briuselyje trunka dvi dienas. Trečiadienį jis buvo susitikęs su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli (Davidu Marija Sasoliu) ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

ES koordinatoriumi sinchronizacijai siūlo latvį

Briuselyje viešintis prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį pasiūlė, kad Europos Sąjungos (ES) koordinatoriumi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarais galėtų būti paskirtas buvęs energetikos eurokomisaras latvis Andris Piebalgas.

Šalies vadovas sakė šią kandidatūrą aptaręs susitikimuose su ES institucijų lyderiais.

„Aš pristačiau tą idėją ir pristačiau tą žmogų, su kuriuo kalbėtasi apie šitą koordinatoriaus poziciją. Tai buvęs energetikos komisaras ponas Piebalgas“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

A. Piebalgas eurokomisaru dirbo nuo 2004 iki 2010 metų.

Prezidentas tikisi, kad tokio koordinatoriaus buvimas leistų sklandžiau vykdyti sinchronizacijos projektą.

Jis tvirtino, kad sprendimai dėl šios pareigybės bus priimti lapkritį pradėjus dirbti naujam už energetiką atsakingam eurokomisarui.

„Aš manau, kad palūkėkime, kol bus paskirtas energetikos komisaras ir tada jau su jo patarėjais kalbėsime, kaip būtų efektyviau, ar reikalingas specializuotas žmogus šitam projektui, (...) ar geriau vis dėlto valdyti iš atitinkamo energetikos komisaro kabineto pusės“, – kalbėjo šalies vadovas.

Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys nori sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“, tačiau pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant naują jūrinę jungtį.

Sinchronizacijos projektą numatoma baigti iki 2025 metų.