Prezidentūra: reikia ES lygiu sutarti, iki kada būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą

Europos Sąjungos lygiu reikia sutarti, iki kada būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19, sako prezidento patarėjas.

Šį klausimą prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengiasi aptarti Europos Vadovų Taryboje.

„Prezidentas, pasitaręs su ekspertais, mato didelį poreikį visos Europos Sąjungos lygiu turėti labai aiškų tikslą, iki kada mes galime pasiekti kolektyvinį imunitetą. Tai reiškia, yra prasminga, prezidento nuomone, nusimatyti realų, bet labai ambicingą tikslą konkretų, iki kada mes galėtume apsirūpinti vakcinomis, kurios leistų paskiepyti maždaug du trečdalius visuomenės“, – antradienį po susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

Pasak jo, karantino suvaržymai yra tik laikinos priemonės, o tikroji išėjimo iš pandemijos strategija, prezidento vertinimu, yra visuotinis imunitetas, pasiektas pakankamu kiekiu vakcinos.

„Prezidentas yra pasiryžęs telkdamas ir aplinkines valstybes apie tai kalbėti Europos Vadovų Tarybos metu ir pasiekti tam tikrą sutarimą, iki kada šis tikslas galėtų būti pasiektas“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidentas, pasitaręs su ekspertais, mato didelį poreikį visos Europos Sąjungos lygiu turėti labai aiškų tikslą, iki kada mes galime pasiekti kolektyvinį imunitetą.

Visuotinis imunitetas – iki liepos

Jo teigimu, prezidentas tikisi tarp Europos vadovų pasiekti sutarimą dėl konkrečios datos, kuri galėtų būti šių metų vasarą.

„Prezidentas tikisi, visų pirma, tvirto politinio sutarimo, iškeliant konkretų tikslą, iki kada mes galėtume pasiekti visoje Europos Sąjungos šalyse visuomeninį imunitetą. Tam, kad pasiektume šį tikslą, prezidento nuomone, šis tikslas galėtų būti siekiamas ir užsibrėžtas turėti pakankamai vakcinų iki vasaros vidurio. Tam reikia maždaug 70 proc. visuomenės vakcinuoti“, – kalbėjo S. Krėpšta.

„Išverčiant į skaičius, Lietuvai reikėtų apie 2 mln. žmonių vakcinuoti arba kitaip tariant, turėti apie 4 mln. vakcinų“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, taip pat kalbėta apie tai, kiek Lietuvoje reikėtų kas dieną paskiepyti asmenų ir kaip tam reikėtų pritaikyti dabartines sistemas, kad pasiekus šį sutarimą ir užtikrinus pakankamą vakcinų tiekimą pavyktų gyventojus sklandžiai paskiepyti.

„Jeigu mes tokį tikslą užsibrėžtume iki vasaros vidurio, tai, be abejo, kalba eitų apie tai, kad vakcinavimo tempai, kurie šiuo metu yra maksimalūs – 6-7 tūkstančiai, jie turėtų didėti penkis, šešis kartus ir kiekvieną dieną turėtume vakcinuoti žymiai daugiau žmonių. Tai yra įmanoma, mes matome, kad kitose valstybėse tie vakcinavimo tempai yra dar didesni, tiesiog, be abejo, tam reikia logistinio ir infrastruktūrinio pasirengimo“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze nuo COVID-19 yra paskiepyti 50,9 tūkst. žmonių arba 1,82 proc. visų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 2 460 žmonių. Šiuo metu skiepijami asmenys, priklausantys prioritetinėms grupėms.

Šeimos gydytojams – po 10 pacientų per dieną

Sveikatos ekspertų tarybos susitikime dalyvavęs LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis sakė, kad norint iki liepos vidurio paskiepyti 2 mln. gyventojų, šį žmonių skaičių reikėtų padalinti 2,2 tūkst. šeimos gydytojų apylinkėms ir kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie tūkstančio savo pacientų skiepijimą.

„Tai būtų trys arba keturi mėnesiai. Išdalinus per mėnesį, tai yra 250-300 žmonių per 30 dienų, tai yra dešimt, galbūt šiek tiek daugiau, pacientų per dieną – tiek turėtų sukoordinuota ir suvaldyta“, – sakė K. Petrikonis.

Šeimos gydytojai užtikrintų skiepijimo koordinavimą ir pacientų nukreipimą į didesnius vakcinavimo centrus.

Pasak jo, šie skaičiai yra realūs ir siūlymas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos yra „ir optimistiškas, tačiau ir tikėtinai pasiekiamas“, jeigu vakcinų bus pakankamai.

VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužėdielienė akcentavo, jog planuojant vakcinaciją ir džiaugiantis gerėjančia epidemiologine situacija, svarbu nepamiršti naujų viruso atmainų keliamo pavojaus.

„Dar kartą buvo keltas klausimas, kad artimiausiu metu reikia mūsų šalyje turėti patvirtintą viruso genominių tyrimų programą, kuria būtų įgyvendinti tokia sisteminga viruso galimų variantų atsiradimo ir plitimo stebėsena Lietuvoje“, – sakė profesorė.

Ji ragino nedelsiant tokią programą patvirtinti ir apibrėžti, kas turi ją įgyvendinti, parengti aiškų jų planą.

„Dabar tie tyrimai yra vykdomi labai nedidelėmis apimtimis. Pavyzdžiui, jeigu mes turėjome dabar situaciją apie 10 tūkst. atvejų yra nustatoma per savaitę, tai mums įgyvendinti tą tyrimų programą, jeigu norėtume nustatyti galimus variantų atvejus, mums reikėtų per savaitę ne mažiau kaip kelis procentus tų atvejų išanalizuoti ir atlikti genominę sekoskaitą, tai tikrai būtų keli šimtai virusų genomų ištirta per savaitę. Nuo tokio skaičiaus mums reikėtų galvoti pradėti“, – sakė E. Sužiedelienė.

Pasak jos, neištiriant reikiamo skaičiaus užsikrėtimų, neišeina tvirtai teigti, kad konkrečios atmainos viruso Lietuvoje nėra, nes tam reikėtų užtikrinti pakankamas tyrimo apimtis.

Situacija juda pozityvia linkme

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sakė tiek pirmadienį iš Vyriausybės, tiek antradienį Prezidentūroje išgirdęs poziciją, jog atlaisvinimai neturėtų banguoti, kai atsisakius suvaržymų vėliau juos reikia sugrąžinti, nes virusas vėl ima plisti.

„Ir savivalda prisidėjo, matyt, ženkliai prie tos situacijos gerėjimo, turiu omenyje ne tik įvairių šventinių renginių atsisakymą, kalėdinių eglučių užgesinimą, bet ir prisidėjimą prie eismo ribojimo, socialinių visokių iniciatyvų. (...) Ir, aišku, esame pasiruošę pasiekti tą lygį, kai jau visi kartu kaip visuomenė pasveiksime“, – sakė meras.

Jis teigė, kad vykdant visuotinę vakcinaciją svarbu pasirūpinti ne tik didmiesčių gyventojais bet ir nuošaliose vietovėse, vienkiemiuose gyvenančiais žmonėmis, užtikrinant jiems galimybę pasiskiepyti, kas yra tiek savivaldos, tiek valstybės atsakomybė.

Pasak M. Sinkevičiaus, savivalda sulaukia daug klausimų apie praktinius skiepijimo aspektus: kur žmonės turės kreiptis, ar jiems reikės laukti, kol bus pakviesti, ir taip toliau.

„Mes tokių žemiškų, labai paprastų elementarių klausimų sulaukiame kasdien, neturime visų atsakymų, norime kartu viską kaip įmanoma aiškiau detalizuoti, išsiaiškinti, kad vėliau, kai jau laukime, tikėkimės, pasieks vakcinos kiekiai didesni mūsų šalį, kad nebeliktų klausimų, kad vakcina sandėliuose, šaldytuvuose, o mes dar nežinome, kaip čia dabar nuo ko pradėti“, – akcentavo jis.

S. Krėpštos teigimu, taip pat apžvelgta esama koronaviruso plitimo epidemiologinė situacija, kurioje, jo teigimu, galima įžvelgti pozityvių ženklų.

„Tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos praėjusios Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio metu prieš dvi su puse savaitės, jos pasitvirtino ir galime drąsiau teigti, kad antrosios bangos pandemijos pikas buvo pasiektas metų sandūroje ir šiuo metu situacija juda pozityvia linkme“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pasak jo, Prezidentūra pritaria pirmadienį Vyriausybės pasitarime numatytiems prioritetams, kad mokyklos, darželiai ir socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos sritys, kurios pagerėjus epidemiologinei situacijai turėtų būti atlaisvinamos pirmiausiai.

Lietuvoje šiuo metu skiepijama „BioNTech“ su „Pfizer“ bei „Modernos“ vakcinomis. Pranešus apie laikiną pirmosios vakcinos tiekimo sumažinimą, ji šiuo metu naudojama tik revakcinacijai.

Reikalavimų mokykloms, darželiams atlaisvinimas

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra pritaria, jog reikalavimai darželiams, mokykloms ir socialiai pažeidžiamoms šeimoms turėtų būti atlaisvinami pirmiausia, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti.

„Pritariame žingsniams ir mintims, kad būtent mokyklos, darželiai, socialiai pažeidžiamos šeimos yra tos vietos, kurios pirmiausia turėtų būti atlaisvinamos, pagerėjus situacijai, kai epidemiologinė situacija tą leis padaryti“, – po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio spaudos konferencijoje antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis akcentavo, kad, matant pozityvius ženklus, svarbu negrįžti į tą situaciją, kuri buvo gruodžio pabaigoje.

„Iš esmės pritariame pasiūlytiems ekspertų scenarijams, kurie numato, kad prie tam tikrų sąlygų gali būti svarstomi tam tikri veiklos apribojimų mažinimo žingsniai. Tie scenarijai pateikti, juos pateikė Vyriausybės ekspertai, ir jie taip pat buvo paminėti šio susitikimo metu“, – sakė prezidento patarėjas.

„Be abejo, reikia įvertinti kontekstą, kad matome naujas viruso atmainas, kurios galbūt yra pavojingesnės ir plisti sparčiau“, – pridūrė S. Krėpšta.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad apie staigius karantino ribojimų pakeitimus kol kas diskutuoti negalima.

„Apie kažkokius staigius keitimus ar atšaukimus negalime diskutuoti, kai situacija tokia trapi. Nesinorėtų tiesiog pakenkti gerai dinamikai ir nebūti priverstiems grįžti prie karantino, kuris buvo“, – Vyriausybės pasitarime pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

vis

vis portretas
dar riktuojates pagal euroturgeli kuris jau griuva ta suprato lenkai ir vengrai ir reikia pamastyt ir gyvent savo galva o ne kazkokio liberbriuselio su sizofrenisku mastymu kur palaidas gyvenimas A lygio ir tos /vertybes/ nachaliskai ireminamos kolkas dar normaliems zmonems ir tik Grazulis su tai kovoja s tai kodel si pydkompanija taip nemegsta jo bei NVenskienes ZVaisvylos Nako bei LL kuri ko gero bergelito nurodymu bando sunaikint ?...

Anonimas

Anonimas portretas
Vot jums ir laisve ir nepriklausomibe ir demokratija patis neko negalime dariti neatciklause eurosojuzo vargolei Lietuvei kaip briuselio pidarastai nuspres taip ir bus :-)

Ha ha

Ha ha portretas
Turbūt sumaišė metus. Vakcinos tiekimo tempai suteikia optimizmo? Naivūs žmonės arba sąmoningai dabar klaidina visuomenę suteikdami klaidingą viltį. Nes dabar jau žmonės nori rezultatų ir karantino panaikinimo, o valdžiai reikia suvaldyti kylantį nepasitenkinimą.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių