Pasak jo, atsistatydinus S. Skverneliui ta pati valdančioji dauguma galėtų tęsti darbus su kitu premjeru, gali būti formuojama mažumos arba technokratinė Vyriausybė.

„Aš manau, kad situacija yra tokia, kad ji palieka daugybę alternatyvų šioje vietoje“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienio naktį sakė G. Nausėda.

„Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė, technokratinė Vyriausybė. (...) Na ir mažiausiai tikėtina, bet neatmestina tikimybė yra išankstiniai Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.

Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė, technokratinė Vyriausybė. Na ir mažiausiai tikėtina, bet neatmestina tikimybė yra išankstiniai Seimo rinkimai.

Vis dėlto kandidatas tvirtino, kad valdantiesiems „valstiečiams“ palankiai susiklosčius vėliau gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatams niekas gali ir nepasikeisti.

Preliminariais duomenimis, G. Nausėda pateko į antrąjį turą su konservatorių iškelta parlamentare Ingrida Šimonyte.

Jis tvirtino, kad ne partijos deleguotas prezidentas turi daugiau pranašumo siekiant politinių kompromisų.

„Tai (nepriklausomybė nuo partijos) leidžia lengviau sodinti už bendro stalo įvairių politinių partijų atstovus, jie turi daugiau pasitikėjimo ir mažiau išankstinių nuostatų“, – sakė kandidatas.

G. Nausėda taip pat sakė, kad jo patirtis leistų geriau derinti interesus ekonominiais, socialiniais klausimais.

Ekonomistas pranešė sulaukęs sveikinimų iš S. Skvernelio, Vytenio Andriukaičio, Valdemaro Tomaševskio ir Mindaugo Puidoko.

Jis teigė, kad nebus aktyvus, prašydamas kitų kandidatų ar partijų paramos antrajame ture.

„Man daug svarbiau atrodo Lietuvos žmonių parama, negu partijos vadovų parama“, – kalbėjo G. Nausėda.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus balsus 1778-iose iš 1972 rinkimų apylinkių, G. Nausėda surinko daugiau nei 31 proc., o I. Šimonytė – daugiau nei 28 proc. balsų.