Vilniaus krašto regiono rinkėjų palaikymo sulaukęs G. Nausėda sako, kad Šalčininkų rajonas nusipelno daugiau investicijų, regionas galėtų turėti laisvąją ekonominę zoną arba pramonės parką, kuriuose telktųsi investicijos.

Išrinktasis prezidentas džiaugtųsi, jei Lenkijai būtų priimtina jo pozicija dėl lotyniškų rašmenų rašybos lietuviškuose pasuose. „Aš laikausi pozicijos, kad mes siekiame kompromisinio varianto, tai yra antrajame paso puslapyje įrašyti pavardę originalia forma, nes tai būtų universalu“,- pirmadienį Seime interviu Lenkijos televizijai ir Lietuvos  žurnalistams sakė išrinktasis prezidentas G. Nausėda.

– Pirmąjį vizitą planuojate į Lenkiją. Kokie klausimai bus aptarti, apie ką pirmiausia norėtumėte kalbėti su Lenkijos prezidentu?

– Pirmiausia norėtųsi užmegzti gerą asmeninį santykį su Lenkijos vadovais. Mes nuosekliai visą rinkimų kampanijos laikotarpį tvirtinome, kad Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, kad pirmojo vizito mes ketiname vykti būtent į šią šalį. Manau, kad mes turime didžiulį potencialą plėtoti santykius su Lenkija ne tik ekonominėje-kultūrinėje srityje, kas yra vykdoma ir dabar. Mes turime daug bendrų sąlyčio taškų energetikoje ir, ypač svarbu pažymėti, kad aš matau daug sąlyčio taškų ir potencialą bendradarbiauti gynybos srityje, koordinuojant savo veiklą. Koordinavimas gynybos politikoje yra turbūt kertinis elementas siekiant sukurti efektyvią atgrasymo strategiją, kuri leistų mums jaustis saugiai ir derinti klausimus tarpusavyje.

– Per prezidento rinkimus didžiulio palaikymo sulaukėte Vilniaus krašte - Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Ar galima tikėtis, kad Lietuvos lenkų klausimai jums bus artimi ir bus pradėtos spręsti jų problemos?

– Man labai norėtųsi, kad Lietuva turėtų regionų politiką, kurioje nebūtų užmirštų regionų arba paliktų be dėmesio regionų. Šiandien turbūt situacija Lietuvoje yra labai nevienalytė. Ir turbūt Šalčininkų rajonas nusipelno daugiau investicijų, daugiau dėmesio iš centrinės valdžios pusės. Nemanau, kad dėl to reikėtų kurti kažkokį specialų ekonominį statusą šiam regionui. Tačiau šis regionas galėtų kaip ir daugelis kitų Lietuvos regionų arba miestų turėti laisvąją ekonominę zoną arba pramonės parką, kurioje telktųsi investicijos, kurioje būtų kuriamos darbo vietos ir žmonės gautų pajamų ir svarbiausia, kad žmonės niekur nenorėtų išvykti iš tenai. Manau, kad ekonominės atskirties, regionų atskirties klausimai yra labai svarbūs ir Šalčininkų rajonas tikrai nusipelno didelio dėmesio šita prasme.

Man labai norėtųsi, kad Lietuva turėtų regionų politiką, kurioje nebūtų užmirštų regionų arba paliktų be dėmesio regionų.

– O kiti svarbūs lenkams klausimai, pavyzdžiui, lenkų kalbos vartojimas šitame regione, kur jie sudaro daugumą? Ar, jūsų nuomone, tai būtų įmanoma?

– Kaip jūs žinote, lenkakalbiai žmonės gali laisvai naudotis savo kalba ir mokyklose, ir viešojoje erdvėje. Jeigu jūs klausiate dėl lotyniškų rašmenų rašybos lietuviškose pasuose, aš laikausi pozicijos, kad mes siekiame kompromisinio varianto, tai yra antrojo paso puslapyje įrašyti pavardę originalia forma, nes tai būtų universalu. Tai leistų atsižvelgti ir į kitų tautybių arba kitų tautinių mažumų interesus ir įrašyti pavardes taip, kaip žmonės nori. Pirmasis paso puslapis yra problema ne tik dėl to, kad lietuvių kalba yra valstybinė, bet ir dėl to, kad pareigūnai turi turėti galimybę užrašyti kitų tautinių mažumų pavardes pagal skambesį, kyla problema dėl turto registro, atsirastų tam tikrų neatitikimų, kurie gali kelti ir tam tikrų turtinių ginčų ir klausimų. Aš manau, kad šitas kompromisinis sprendimas yra įgyvendintas Latvijoje ir jis puikiai veikia. Jeigu toks sprendimas būtų priimtinas Lenkijai, mes labai tuo džiaugtumėmės.

– Kaip vertinate Europos Parlamento rinkimų rezultatus Lietuvoje ir Europoje?

– Matome, kad ES vyksta įdomūs procesai, kurie lemia ultranacionalistinių arba ES skeptiškai vertinančių jėgų populiarėjimą. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje to neatsitiko. Šiandien mes turime rinkimų rezultatus į EP, kurie rodo, kad laimėjo proeuropietiškos partijos - tai yra pagrindinės Lietuvos politinės partijos. Šių rinkimų rezultatai yra tam tikra turbūt įžanga į 2020 metų Seimo rinkimus. Mes matome įdomias tendencijas, kurios rodo, kad netgi trys partijos gali labai rimtai susikauti dėl lyderystės. Galima pasidžiaugti, kad naujai atgimusi ir tam tikras kairiąsias vertybes išpažįstanti partija - Lietuvos socialdemokratų partija pademonstravo neblogą rezultatą ir turbūt turi potencialo dar augti Lietuvoje ateityje.

– Ar sieksite naujos Vyriausybės ar šitos arba dabartinės Vyriausybės tolesnio darbo?

– Kol kas anksti apie tai kalbėti, nes manau, kad palaukime, kokia tikrai yra valdančioji dauguma, kokie jos kontūrai, nes šiandien dar vyksta tam tikri vidiniai procesai, į kuriuos nesinorėtų kištis. Aš manau, kad iki liepos 12 d. mes turėsime labai aiškią situaciją, kuri ir padiktuos sprendimus.

– Kalbate apie kitokią retoriką Rusijos, Baltarusijos atžvilgiu. Ar siektumėte susitikti aukščiausiu lygiu su jų vadovais?

– Retorika bus kitokia. (....) Šiandien apie tai anksti kalbėti, yra dalykų, kurie yra sunkiai įgyvendinami, turint galvoje situaciją Ukrainoje.