- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 13-osios trisdešimtmečio minėjimo išvakarėse vėl atsinaujinus diskusijomis dėl profesoriaus Vytauto Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statuso, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam abejonių, ar V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas, nekyla.
Visgi, pasak jo, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, dar turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). Būtent dėl šio klausimo, prezidento manymu, šiuo metu šimtaprocentinio aiškumo nėra.
„Man ši situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai: de facto ir de jure. Dėl de facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas yra de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į šį klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.
Seimas Sausio 13-osios išvakarėse priėmė rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Nepaisant to, kad dokumentas buvo priimtas, jo projektas sukėlė nemažas diskusijas Seime. Opozicija piktinosi, kad rezoliucijos projekto tekste pažymima, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Jų teigimu, tokiu įrašu tarsi kuriamas pagrindas kelti V. Landsbergio statuso klausimą. Po kilusių ginčų, rezoliucijos iniciatoriams teko keisti daugiausiai aistrų sukėlusį sakinį. Priimtoje rezoliucijoje įrašyta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
G. Nausėdos manymu, bet kuriuo atveju diskusijoje dėl V. Landsbergio statuso paskutinį tašką turi padėti teisininkai. Ar bus iniciatyvų tą daryti – prezidentas nesiryžo spėlioti.
„Šios rezoliucijos tekstas, apie kurią dabar kalbame, turbūt iki galio neatsako į šį klausimą. Ar bus iniciatyvų kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš nenorėčiau spėlioti. Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai“, – sakė prezidentas.
Tačiau savo galutinį verdiktą, jei kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai.
G. Nausėdos teigimu, V. Landsbergis pripažintas valstybės vadovu de jure galėtų būti tik tuo atveju, jei tam neprieštaraus Konstitucinis Teismas. O kad į šį klausimą galiausiai teisininkų būtų atsakyta, pažymi šalies vadovas, politikai negali daryti spaudimo.
„Reikėtų interpretuoti laikinąjį pagrindinį įstatymą, ar jis numatė valstybės vadovo arba valstybės prezidento poziciją. Šiuo metu tokio šimtaprocentinio aiškumo nėra. Aš matau dvi teisininkų stovyklas, kurios, tiek viena, tiek kita, pateikia pakankamai svarbius argumentus. Bet niekas iš išorės į šį teisinį ginčą neturėtų kištis, nes bet koks kišimasis į tokį ginčą jau būtų spaudimas Konstituciniam Teismui ir klausimo politizavimas“, – teigė G. Nausėda, galiausiai pabrėždamas, kad, jo manymu, V. Landsbergiui svarbiausia yra ne pripažinimas de jure, bet žmonių supratimas apie tai, kuo profesorius buvo ir kokias funkcijas valstybėje atliko prieš tris dešimtmečius.
„Aš manau, kad pačiam Vytautui Landsbergiui žmonių nuotaika arba žmonių suvokimas, kas buvo tuo metu Lietuvos vadovas de facto yra, ko gero, dar svarbesnis negu pripažinimas de jure“, – sakė G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: grėsmių saugumui pristatymas – savotiškas priešnuodis1
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją. ...
-
Prezidentūroje – pokyčiai: traukiasi keturi prezidento komandos nariai2
Iš pareigų traukiasi Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Taip pat prie komandos jungiasi dvi naujos patarėjos – Ekonomikos ir Teisės grupėse. ...
-
Prezidentūra nesvarsto vakcinų iš trečiųjų šalių įsigijimo
Vertindama Estijos vadovės Kersti Kaljulaid teiginį, jog šalis nevengtų įsigyti vakcinų iš trečiųjų šalių, jei jos būtų patvirtintos Europos vaistų agentūros, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tokią pozicij...
-
Prezidentūra: G. Nausėdos vizito į Sakartvelą nerengsime „ant karštųjų“
Prezidentūra toliau negaili kritikos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, kuris, šalies vadovo nuomone, savo vizitu į Sakartvelą padarė žalą Lietuvos, kaip mediatorės, įvaizdžiui. ...
-
A. Skaisgirytė: Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti dėl atstovavimo EVT1
Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti, kas Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų atstovauti Lietuvai, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. ...
-
VRK registruos kandidatus dalyvauti Radviliškio mero rinkimuose1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ketina registruoti kandidatus dalyvauti tiesioginiuose Radviliškio rajono mero rinkimuose. ...
-
Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai4
Pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes trečiadienį susitikime aptarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lietuvoje su darbo vizitu viešinti Estijos prezidente Kersti Kaljulaid. ...
-
Suglumino G. Landsbergiui skirta bauda: ar tiek būtų tekę sumokėti ir eiliniams piliečiams?15
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šeštadienį įkliuvo policijai – paaiškėjo, kad vyrui teko susimokėti piniginę baudą. Tačiau jos dydis suglumino internautus: ar tikrai pareigūnai skyrė tokią baudą, kuri...
-
G. Landsbergis apie R. Karbauskio raginimus apsaugoti tradicinę šeimą: jam reikėtų atsigręžti į save51
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sureagavo į „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio atvirą laišką Seimo nariams, kuriame jis ragina nenusigręžti nuo tradicinės šeimos. G. Landsbergio teigimu, kad R. Karbauskis tur...
-
I. Šimonytė dar nežino, ar judėjimo ribojimai bus reikalingi per Velykas10
Premjerė Ingrida Šimonytė sako kol kas negalinti atsakyti, ar judėjimo tarp savivaldybių ribojimai bus taikomi ir per Velykas. Jos teigimu, svarstomi alternatyvūs judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. ...