„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi tolesnės kooperacijos su mūsų partneriais dirbant šia linkme“, – pridūrė jis.

Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios patruliuoja palei Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos oro erdvę.

Pasak Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pareigūnų, perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos misijos leistų šiems naikintuvams, pavyzdžiui, numušti priešo orlaivius galimo konflikto atveju.

Jų teigimu, esant tokiai misijai sąjungininkai regione turėtų dislokuoti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.

NATO šalių vadovai trečiadienį turėtų patvirtinti įsipareigojimus į brigadą transformuoti šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotus tarptautinius batalionus.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.

Lietuvoje tokiam vienetui vadovauja Vokietija, prieš keletą savaičių jau pranešusi apie ketinimus didinti jį iki brigados dydžio. Anot Lietuvos pareigūnų, dalis brigados kol kas bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.

Prezidentas: preliminariuose NATO dokumentuose mane turinys tenkina, tikiuosi, situacija per naktį nepasikeis

Prezidentas sako, kad Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva, matydama tiesiogines ir netiesiogines Rusijos atakas bei gąsdinimus, pirmiausia nori, kad situacija būtų įvertina labai adekvačiai. Jis tvirtina, kad preliminariuose dokumentuose esantis turinys atliepia Lietuvos interesus.

„Labai tikiuosi, kad Strateginėje koncepcijoje, t.y. tame dokumente, kurį NATO viršūnių susitikimas priims, bus labai tiksliai ir ryžtingai apibrėžta Rusijos grėsmė. Preliminariuose dokumentuose tikrai mane tenkina teksto turinys ir tikiuosi, kad situacija nepasikeis per šią naktį“, – antradienį Madride teigė G. Nausėda.

Prezidentas tvirtina, kad, be situacijos vertinimo, yra labai svarbūs veiksmai, kurių imsis NATO susiklosčiusios situacijos pagrindu, ir Lietuvai yra labai svarbus išorinės, priešakinės gynybos klausimas.

„Ta koncepcija, kuri buvo taikoma anksčiau, atgrasymo per sustiprinimą ar pastiprinimą, dabartinėmis sąlygomis nebeveikia. Ukrainos karas rodo, kad mes turime turėti gerokai didesnes NATO pajėgas Lietuvoje ir kitose rytinio flango valstybėse tam, kad tai veiktų išties kaip efektyvus atgrasymo instrumentas“, – sakė šalies vadovas.

Jis pažymėjo, kad tikimasi, jog dokumente bus atspindėtas konkretus brigados paminėjimas arba galimybė išplėsti užsienio karinius kovinius vienetus Lietuvoje iki brigados lygio. Pasak prezidento, tai yra labai svarbu siekiant toliau dirbti su mūsų partneriais vokiečiais ir konkrečiai užpildyti turiniu numatytą tikslą.

„Tikiuosi, kad mes jau padarėme neblogą įdirbį su kancleriu Olafu Scholzu prieš keletą savaičių, dabar reikia dirbti patiems labai daug tam, kad sukurtume tinkamą infrastruktūrą ir galėtume priimti brigados lygio kovinį vienetą ir kad jis būtų dislokuotas didžiąja savo dalimi Lietuvoje“, – aiškino G. Nausėda.