Vaivorykštės spalvų suoliukas, kuriuo Laisvės partija taip džiaugėsi, iš Rotušės aikštės dingo. Laisviečiai buvo paskelbę jo paiešką, manė, kad suoliuką pavogė. Vėliau išsiaiškino, kas atsitiko iš tikrųjų. Suolelis dabar atrodo kitaip – vandalų sulaužytas stovi savivaldybės „Grindos“ aikštelėje. Suolelį laisviečiai vadina dovana Vilniui, bet Vilnius šios dovanos atsisako ne pirmą kartą. Prieš kelis mėnesius jis buvo ištepliotas dažais. 

„Aš manau, tokius epizodus galima traktuoti kaip visuomenėje vykstančios diskusijos išraiškas. Labai ilgą laiką, tą patvirtino ir pats mūsų šalies prezidentas, šios diskusijos buvo padėtos Seimo stalčiuose“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima.

Diskutuodamas apie partnerystę, prezidentas G. Nausėda kritikuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šeimos sampratos. „Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, tiesą sakant ir neturiu jokio kito pasirinkimo, kaip besti pirštu į 38 straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs ne visiškai teisingai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką“, – kalbėjo prezidentas.

Pagal G. Nausėdos minimą straipsnį šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. „Tada aš sakau: „O kokią prasmę turi santuokos institucija?“ Jeigu partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas, kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jeigu iš esmės turinys yra lygiai toks pat, kaip ir partnerystės“, – svarstė G. Nausėda.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą sako: „Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima“. 

„Kadangi tas pasisakymas tikrai dvelkia nekompetencija, tai aš tiesiog vertinu kaip eilinio politiko pasisakymą. Aišku, nederėtų menkinti Konstitucinio Teismo autoriteto ir nederėtų demonstruoti, kad nėra pakankamų žinių Konstitucijos srityje“, – kalbėjo D. Žalimas.

Anot jo, prezidentas nėra aukščiau už Konstitucinį Teismą. „Ir kaip ir visos kitos valstybės institucijos, jam yra privalomi Konstitucinio Teismo aktai, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai net jeigu jis jų ir nesupranta“, – tvirtino D. Žalimas.

G. Nausėda yra sakęs, kad tokį partnerystės projektą, koks buvo pateiktas, būtų vetavęs. Prezidento veto atmesti reikia mažiausiai 71 balso, o kol kas projekto autoriams sunkiai sekasi surinkti balsų net pateikimui, kuriam tereikėtų daugumos nuo tuo metu salėje sėdinčiųjų.

Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima.

„Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima. Štai kodėl aš manau, kad tai yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu mėginti išspręsti štai tokiu aplinkiniu keliu“, – kalbėjo prezidentas.

Bet kadangi ir pats Seimas projektą atmetė dar pirmoje stadijoje, T. V. Raskevičius jį taiso. Kas ten bus pakeista, kad būtų daugiau balsų už ir kad G. Nausėda nevetuotų, kol kas jis neatskleidžia. 

„Ar tai nėra signalas, kad net jeigu jums ir pavyks šitą įstatymą prastumti, jis jį vetuos? Gal nebėra prasmės?“ – T. V. Raskevičiaus klausė žurnalistė.

„Aš manau, kad prezidentas priims tinkamą, pamatuotą ir visiems Lietuvos žmonėms teisingą sprendimą, kai turės tokį sprendimą priimti. O šiuo metu pagrindinė mano, kaip Seimo nario, užduotis yra surasti sutarimą čia, Lietuvos Respublikos Seime“, – teigė politikas.

Dar kartą Partnerytės projektą į Seimo salę planuojama nešti lapkritį-gruodį.