„Dar viena didelė bėda, kuri prisidėjo prie to, kad šiuo metu mes negalime džiaugtis savo statistika, nors pirmosiomis savaitėmis ji buvo tikrai nebloga, yra tai, kad mes nustatėme pernelyg švelnias karantinavimo sąlygas ir, kas yra dar blogiau, kad mes nereikalavome, nesusijome šių sąlygų laikymosi su griežta atsakomybe. Tai darome dabar, kaip sakant, proceso eigoje. Deja, šis procesas jau yra nujudėjęs per toli, ir mes matome daug užsikrėtimo viduje atvejų, kurie būtent ir lemia staigų šitos statistikos blogėjimą“, – sakė prezidentas.

Deja, šis procesas jau yra nujudėjęs per toli, ir mes matome daug užsikrėtimo viduje atvejų, kurie būtent ir lemia staigų šitos statistikos blogėjimą.

Pasak G. Nausėdos, šios problemos neišspręs ir įvesta karo padėtis. Pasak prezidento, tai policijos atsakomybė suvaldyti karantino nesilaikančius žmones.

„Ar šią problemą būtų išsprendusi kariuomenė ar karo padėties įvedimas? Aš tuo labai abejoju, nes šiuo metu už viešosios tvarkos laikymąsi atsakinga policija. Esu įsitikinęs, kad policija turėtų būti atsakinga ir toliau. Policijos priemonėmis ir nustačius griežtesnę atsakomybę galima suvaldyti tuos žmones, kurie neturi net minimalios atsakomybės ir akivaizdžiai nesuvokia, ką jie daro. Kelia grėsmę ir sau patiems, ir kitų žmonių sveikatai, šlaistydamiesi viešose susibūrimo vietose ir nesaugodami savęs ir kitų. Žinoma, kad pagrūmojimas pirštu jau yra nebetinkamas ir neadekvatus. Toliau turi būti įvestos griežtos atsakomybės priemonės, kurios sudrausmintų šituos žmones“, – sakė G. Nausėda.

Įvardijo Ekstremalių situacijų valdymo centro klaidas

G. Nausėda sako, kad Ekstremalių situacijų valdymo centras stokoja vadybos sugebėjimų, dėl ko, pasak prezidento, šiuo metu tenka gyventi įtampos sąlygomis.

„Aiškiai stokojama kompetencijų Ekstremalių situacijų valdymo centre, susijusių ne su karo įgūdžiu, karinio valdymo ypatumais, o pirmiausia su vadybinių įgūdžių trūkumu. Pirmiausia galvoju apie užstrigusį medicinos priemonių užsakymą, kuris tikrai sukėlė didžiulę įtampą. Ta įtampa kilo ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje.

Tenka pripažinti, kad toks buvo sprendimas atiduoti šitas kompetencijas į tų žmonių rankas, kurie turėjo labai ribotą supratimą, kas yra pirkimai, elektroninės pirkimų sistemos ir taip toliau. Štai kodėl neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, ką perkame, už kiek perkame ir per kiek laiko tos prekės būtų pristatytos“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuva bendroje ES sistemoje nebuvo pateikusi prašymo įsigyti reikalingas priemones.

„Mes net ir bendroje ES platformoje nesame pateikę elektroninėje sistemoje prašymo įsigyti priemones, susijusias su reagentais. (...) Mūsų (Prezidentūros – ELTA) pastangomis Lietuva buvo įtrauka kaip trečioji valstybė. Atsišaukė viena iš šalių, kuri galėtų šį reagentą suteikti, bet, kadangi toje šalyje sprendimas priklauso nuo atitinkamo ministro sprendimo, mes stovime eilėje su kitomis valstybėmis ir laukiame šiuo metu bei nežinome, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas“, – sakė G. Nausėda.

Vadybinės kompetencijos buvo vienintelis kliuvinys, užvilkinęs visą procesą, padaręs jį tokiu, kad šiandien gyvename įtampos sąlygomis.

„Praktiškai vadybinės kompetencijos buvo vienintelis kliuvinys, užvilkinęs visą procesą, padaręs jį tokiu, kad šiandien gyvename įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Kariuomenė turi parengti aiškų veiksmų planą

G. Nausėda informuoja antradienį susitiksiantis su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Šalies vadovo teigimu, kariuomenei būtina parengti aiškų veiksmų planą, jeigu šalyje prireiktų įvesti nepaprastąją padėtį.

„Rytoj kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras lankysis pas mane. Mes aptarsime planus, ir aš nuspręsiu, ar artimiausiu metu reikėtų šaukti dar vieną Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes vienas toks posėdis buvo surengtas prieš kurį laiką“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad kol kas skelbti nepaprastosios padėties nereikia, tačiau akcentuoja, kad, jei to prireiktų ateityje, kariuomenė turi turėti paruoštą labai aiškų veiksmų planą.

„Dar praėjusią savaitę aš susisiekiau su kariuomenės vadu ir paprašiau, kad kariuomenės strategai paruoštų veiksmų planą ir tam tikras operacines schemas. Būtent tuo atveju, jeigu reikėtų imtis dar griežtesnių priemonių ir konkrečiai skelbti nepaprastąją padėtį“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Šiuo metu to daryti mes neturėtumėme (...), tačiau, jeigu taip reikėtų padaryti ateityje, mes privalome būti labai aiškiai pasiruošę ir turėti labai aiškų veiksmų planą, ką darome tokiomis sąlygomis, kas už ką yra atsakingas, kokie materialiniai ištekliai yra reikalingi, kad nebereikėtų sėdėti ir kurti tų planų lygioje vietoje“, – pridūrė G. Nausėda.