„Manau, kad metas baigti su kalbomis. Mums reikia aiškių veiksmų tam, kad galėtume pakeisti šio pavojingo režimo elgesį“, – žurnalistams pirmadienio vakarą Briuselyje sakė šalies vadovas.

Jis įvardino, kad tarp galimų veiksmų, nukreiptų prieš Minsko režimą, gali būti oro erdvės ribojimai bei naujos sankcijos.

„Viena iš galimybių yra blokuoti arba uždaryti Europos Sąjungos šalių oro erdvę Baltarusijos avialinijoms, taip pat pripažinti Baltarusijos oro erdvę nesaugia civiliniams skrydžiams bei kalbėti apie anksčiau režimui pritaikytų sankcijų išplėtimą“, – teigė G. Nausėda.

„Visi šie veiksmai yra ypač reikalingi, kad sustabdytume Baltarusiją nuo panašių veiksmų“, – pridūrė jis.

Prezidentas taip pat teigė, kad pirmadienį Europos lyderiams kels ir Astravo atominės elektrinės, stovinčios šalia sienos su Lietuva, klausimą.

„Taip pat norėčiau priminti, kad daug kartų vis kėlėme klausimą apie Astravo AE. Mes tuomet diskutavome apie šią problemą ekonominiame, energetikos, ekologiniame kontekste, tačiau dabar turime kalbėti apie Astravo AE kaip apie galimą geopolitinį ginklą prieš Europos bendruomenę. Šį klausimą taip pat kelsiu šį vakarą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Esminė grėsmė“

G. Nausėda taip pat sakė, kad Lietuva sekmadienį nutikusį incidentą vertina labai griežtai, tai buvo esminė grėsmė nacionaliniam saugumui – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES.

„Laikome tai esmine grėsme mūsų nacionaliniam saugumui ir čia aš kalbu ne tik apie Lietuvą, bet aš kalbu apie visą ES“, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad šį vakarą darysiantis viską, kad „susitikimas duotų konkretų rezultatą ir sumažintų pavojų, kuris šiuo metu kyla prie mūsų sienų“.

G. Nausėda taip pat sakė, kad oro erdvės ribojimai turėtų tiesioginės įtakos Baltarusijos režimui.

„Šitos priemonės kirstų tiek „Belavia“, tiek Baltarusijos žmonių susisiekimui, galbūt kažkas samprotaus, kad nukentės niekuo dėti žmonės, bet šiuo atveju mes kalbame apie labai rimtas priemones ir rimtas pasekmes, kurių toleruoti negalime“, – teigė šalies vadovas.

„Kiti dalykai susiję su, pavyzdžiui, papildomomis priemonėmis, kaip antai – atjungimas nuo SWIFT sistemos, Baltarusijos ambasadorių atšaukimas iš ES valstybių sostinių. Ta priemonė taip pat turėtų tam tikrą diplomatinį poveikį“, – pridūrė jis.

Baltarusijos klausimas į EVT darbotvarkę įtrauktas po to, kai sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą ir karinį sraigtasparnį priversti nutupdyti civilinį orlaivį.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė S. Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.