- Augustas Stankevičius, BNS; Lukas Juozapaitis, Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
-
E. Macronas reiškia paramą Lietuvai dėl migrantų, G. Nausėda ragina ES išspręsti krizę
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliu Makronu) išreiškus palaikymą Lietuvai dėl migrantų krizės, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Sąjunga turi rasti būdų, kaip išspręsti šiuos neramumus prie rytinių Bendrijos sienų.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę deeskaluoti įtampą prie Ukrainos sienų, kur Rusija pastaruoju metu didina karinį aktyvumą.
„Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – antradienį Paryžiuje teigė G. Nausėda.
Pasak jo, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos, kyla rizika šios šalies „teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
Lietuvos vadovo teigimu, Kijevo saugumas privalo būti užtikrintas, nes Ukraina yra „labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo garantas“.
Siekia stiprinti bendradarbiavimą
Kalbėdamas apie migrantų krizę Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šalies vadovas akcentavo Minsko nepagarbą žmogaus teisėms ir būtinybę jas apginti.
„Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms. (...) Todėl aš labai vertinu ir jūsų, ir ES pastangas, kad mes pamėgintume rasti būdus, kaip užkirsti kelią šitai krizei, kuri tampa humanitarine krize“, – kreipdamasis į E. Macroną sakė Lietuvos prezidentas.
„Pirmiausia, turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą. Jau nemažai padaryta ES lygiu, kad ši apsauga būtų sustiprinta. Mes tikrai jaučiame šią paramą. Mes turime dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų, kad žmonės kentės prie ES sienos“, – pridūrė jis.
Kaip ir kiti Vakarų lyderiai, E. Macronas migracijos krizę prie rytinių Bendrijos sienų pavadino Baltarusijos vykdoma hibridine ataka. Pasak jo, Bendrija vieningai reagavo į susidariusią situaciją, tačiau turi gilinti bendradarbiavimą, sprendžiant šią problemą.
Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms.
„Mes siekiame sustiprinti bendradarbiavimą. (...) Mes ir toliau siekiame, kad JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (Filippo Grandi (Filipas Grandis) – BNS) galėtų dirbti Baltarusijoje, organizuojant migrantų sugrįžimą į kilmės šalis“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
„Mes turime sustiprinti sienų apsaugą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis“, – pridūrė jis.
Bendrijos teisės aktų pokyčiai
E. Macronas patikino, kad Europa remia „rytines šalis, užtikrinant sienos apsaugą“.
Jis taip pat teigė, kad migrantų krizė atvėrė tam tikras Bendrijos teisės aktų spragas: „Mūsų ES pabėgėlių ir migracijos valdymo sistema gali būti pagerinta.“
Spalio pabaigoje ES lyderiai pakvietė Europos Komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“.
Lietuva aktyviai siekia, jog Bendrijos teisės aktai būtų peržiūrėti, o juose įtvirtintos aiškios taisyklės, kokių priemonių gali imtys šalys, susiduriančios su panašaus pobūdžio hibridinėmis atakomis.
Rusija kelia pavojų Ukrainos suverenitetui
G. Nausėda teigia, kad ir toliau Lietuva su kitomis ES valstybėmis ieškos būdų, kaip išspręsti nelegalių migrantų repatriacijos klausimą bei stabdyti skrydžius iš Baltarusijos.
„Turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą, jau nemažai padaryta ES lygiu, kad apsauga būtų sustiprinta ir mes tikrai jaučiame šią paramą. Turime daug dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir, žinoma, stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų. Žmonės tikrai kentės prie ES sienos, kaip kad kenčia šiuo metu, o tuo tarpu gamtos sąlygos tampa vis atšiauresnės“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kalbėjo G. Nausėda.
Turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą, jau nemažai padaryta ES lygiu, kad apsauga būtų sustiprinta ir mes tikrai jaučiame šią paramą.
Susitikimo su E. Macronu metu G. Nausėda susirūpinimą išreiškė ne tik dėl nelegalių migrantų krizės, tačiau ir dėl karinių pajėgų prie Ukrainos sienos. Anot prezidento, ES turi įdėti daugiau pastangų, kad Ukraina jaustųsi saugi.
„Kol kas karinės pajėgos prie Ukrainos sienų kelia tiesioginį pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, todėl norisi aptarti, ką galime padaryti daugiau, kad Ukraina jaustųsi saugi, nes šita valstybė yra labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo ir stabilumo garantas“, – teigė G. Nausėda.
Lietuva laikosi vieningos Kinijos idėjos
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva nepažeidė „Vienos Kinijos“ principo ir Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė yra ne diplomatinis, o ekonominis Taivano biuras Lietuvoje.
„Lietuva laikosi vieningos Kinijos idėjos ir tą ji deklaravo dar 1991 metais. Todėl Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje neturėtų būti traktuojamas kaip šito principo kvestionavimas“, – prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kalbėjo G. Nausėda.
„Tai ne diplomatinė atstovybė, o mūsų, kaip suverenios valstybės, valios išraiška puoselėti santykius su Taivanu, pirmiausia ekonomikos ir kultūros srityse“, – pažymėjo Lietuvos vadovas.
ELTA primena, kad Vilniuje lapkritį oficialiai atidaryta Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis
Seimo rūmuose ketvirtadienį prieš vidurdienį suskambo apie būtinybę evakuotis pranešanti sirena ir per garsiakalbį aidėjo raginimas palikti pastatą, pranešė portalas 15min.lt. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį7
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...