- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gitanas Nausėda
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
-
G. Nausėda: ES saugumo stiprinimas turi papildyti NATO, o ne su juo konkuruoti
Europos Sąjungos (ES) siekis stiprinti gynybą yra sveikintinas, tačiau strateginės autonomijos siekis prasmingas, tik jeigu papildys NATO, o ne konkuruos su aljansu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis ketvirtadienį ir penktadienį Prancūzijoje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.
„Kalbėjome apie gynybos klausimus – gynyba, saugumas šiuo metu tikrai toks prioritetas, dėl kurio niekas jau ir nebesiginčija“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.
NATO – esminis saugumo veiksnys
Pasak jo, strateginės autonomijos idėja šiuo metu „įgyja naują postūmį“, ypač kalbant apie gynybos politiką.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva nėra prieš šią idėją, tačiau jis pabrėžė, kad transatlantinis ryšys yra svarbiausias saugumo veiksnys.
„Transatlantinis ryšys yra ir toliau kertinis mūsų saugumo veiksnys, elementas, todėl tikrai galime kalbėti tik apie papildomumą: strateginė autonomija turi papildyti NATO sistemos veikimą, efektyvinti ją, bet jokiu būdu ne pradėti konkuruoti su ja“, – sakė prezidentas.
„Mes nesame pasirengę šiandien naudotis vien strateginės autonomijos teikiamomis garantijomis. Taip, mes turime prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta šioje kontinento dalyje, tačiau NATO, Lietuvos ir kitų regiono valstybių požiūriu, yra esminis mūsų saugumo veiksnys“, – pabrėžė jis.
Dar prieš prasidedant Rusijos karinei invazijai į Ukrainą ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) siekė, kad EVT būtų pasiektas susitarimas dėl stipresnės Europos laikysenos pasaulio politikoje.
Darbotvarkėje – energetinis nepriklausomumas
Svarbia tema EVT tapo energetinė nepriklausomybė, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje į viršų šovė energijos kainos. Šiame kontekste šalių lyderiai dar labiau spaudžiami ieškoti būdų sustiprinti Europos savarankiškumą – ypač energetinį.
G. Nausėdos teikimu, Lietuva teikia pasiūlymus, kad Europa „greičiau suvoktų naują realybę“ ir pasiruoštų nepriklausomybei nuo rusiškos energetikos.
„Šiandien negalime pasakyti, kad esame pasirengę ES mastu visiškai atsijungti nuo energijos išteklių importo, tačiau atskirų šalių padėtis yra labai nevienoda. Ko gero Lietuva, kadangi ji buvo tarp tų valstybių, kurios didelių iliuzijų dėl santykių su Rusija nepuoselėjo, mes padarėme daug namų darbų per pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo prezidentas.
Kaip svarbius veiksnius Lietuvos energetinei nepriklausomybei jis minėjo suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, atnaujintą infrastruktūrą, dujotiekį, vykstantį elektros sistemos sinchronizacijos su Europa projektą.
G. Nausėda pakartojo, kad Lietuvos silpnybė yra bendra su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistema (BRELL), todėl būtina spartinti sinchronizaciją su Europa.
„Tikiu, kad esame pasirengę taip pat ir priverstinei sinchronizacijai tuo atveju, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių Rusija nuspręstų mus jėga atskirti arba atjungti nuo BRELL sistemos“, – kalbėjo prezidentas.
Nerimas dėl branduolinio saugumo
Jis taip pat sakė EVT kėlęs branduolinio saugumo klausimą, susijusį su Rusijos veiksmais Ukrainos atominėse elektrinėse.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, vis labiau panašėja į branduolinį šantažą, į branduolinį terorizmą – nebijokime šito žodžio. Ir, be jokios abejonės, Tarptautinė atominės energetikos agentūra turi atkreipti dėmesį ir pirmiausia imtis aktyvesnio bei ryžtingesnio vaidmens vertindama šituos įvykius ir užkirsdama jų pasikartojimą ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
„Šiandien ten vyksta karo veiksmai, ir tai yra visiškai nepriimtina, kadangi kalbame apie nepaprastos rizikos objektus viduryje Europos, kurie gali lemti tragedijų pasikartojimą“, – įspėjo jis.
Rusijos pajėgos Ukrainoje yra perėmusios dvi atomines elektrines. Tai sukėlė nerimą dėl šių branduolinių objektų saugumo.
Ukraina trečiadienį pranešė apie nutrūkusį elektros tiekimą Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Černobylio atominėje elektrinėje, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė, kad nebegaunama duomenų iš Rusijos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainos pietuose, ji yra didžiausia Europoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...