„Ar mes tinkamai išnaudojame tas priemones, kad mūsų visuomenės psichologinė būsena būtų geresnė? Manau, kad ne, ir čia esama tikrai daug klaidų, nenuoseklumo ir kartais net erzinančių visuomenę sprendimų, kurie tam tikra prasme provokuoja žmones maištauti ir daryti atvirkščiai“, – interviu BNS pirmadienį sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, Vyriausybė turėtų ieškoti būdų, kaip saugiai leisti dalį renginių, taip pat peržiūrėti judėjimo ribojimus, nes dabartinė tvarka skatina žmonių susibūrimus keliose tos pačios savivaldybės vietose.

Prezidentas taip pat išsakė lūkestį, kad jau birželį gali pradėti veikti imuniteto sertifikatas, kuris leistų gyventi atsparumą virusui turintiems žmonėms.

G. Nausėdos teigimu, Seimo konservatorių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybą deleguoti ne jį, o premjerę Ingridą Šimonytę, prieštarauja Konstitucijai ir be pagrindo kursto įtampą.

Prezidentas taip pat skeptiškai įvertino valdančiųjų siūlymus sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo paslaugoms ir sukritikavo planus atidėti mokesčių reformos įsigaliojimą iki 2023 metų.

Interviu prezidentas pareiškė, kad pritaria JAV lyderiui Joe Bidenui (Džo Baidenui), jog Rusijos vadovą Vladimirą Putiną galima pavadinti žudiku.

– Jau antrąsias Velykas lietuviai pasitinka karantino sąlygomis, uždarytose savivaldybėse. Ar palaikote Vyriausybės žingsnius tvarkantis su karantinu? O gal yra kokia nors alternatyva, gal pritariate tiems, kurie sako, kad karantinas jau išsisėmė?

– Du klausimo aspektai: viena vertus, ar pati kryptis yra teisinga, antra, ar pasirinkę tą strategiją, mes įgyvendiname ją tinkamomis priemonėmis.

Šiandien būtų nusikalstama teigti, kad turime viską atpalaiduoti, nes tiesiog visiems nusibodo – jokiu būdu ne. Manau, kad susirgimų dinamika, ir ypač dinamika aplinkinėse valstybėse, o ir apskritai visoje Europos Sąjungoje, yra kelianti nerimą, atsipalaiduoti, deja, mes negalime.

Ar tinkamai išnaudojame tas priemones, kad mūsų visuomenės psichologinė būsena būtų geresnė? Manau, kad ne, ir čia esama tikrai daug klaidų, nenuoseklumo ir kartais net erzinančių visuomenę sprendimų, kurie tam tikra prasme provokuoja žmones maištauti ir daryti atvirkščiai. Nenoriu badyti pirštais į visai neseno pobūdžio įvykius, kurie sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, noriu kalbėti apie esmę.

Kultūros, švietimo įstaigas atvėrėme per vėlai, ypatingai kultūros įstaigas, ir turime daryti viską, kad saugodamiesi, laikydamiesi saugumo reikalavimų, atvertume tuos dalykus, kurie kiekvienam žmogui, jo savijautai yra be galo svarbūs. Šiandien mes, pasiėmę Maslow (Maslou) piramidę, sakome, kad valgyti ir miegoti reikia, o kultūra kažkur viršūnėje gali palaukti. Aš manau, kad kaip tik, dalykai, kuriuos mes atskleidžiame sau kultūros pasaulyje, padėtų mums lengviau ištverti šitą tikrai nelengvą metą ir šioje vietoje, deja, mes tikrai kol kas turime, kur pasitempti, ir tikiuosi, kad atitinkami sprendimai bus padaryti.

Šiandien būtų nusikalstama teigti, kad turime viską atpalaiduoti, nes tiesiog visiems nusibodo – jokiu būdu ne.

Tai šiandien atsakymas yra paprastas: karantinas turi būti griežtas, bet jis turi neprovokuoti daryti veiksmų, kurie yra demonstravimas tam tikro nesiskaitymo su nustatytais reikalavimais, o atvirkščiai – ieškoti kūrybinių sprendimų, kurie pademonstruotų, kad saugantis, laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų galima pasiekti, kad liga neišplistų ir, kita vertus, įvykis, renginys įvyktų ir visi būtų dėl to laimingi.

Konkretus pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ klubas pateikė pasiūlymą Vyriausybei dėl sporto varžybų organizavimo, esant tam tikriems nustatytiems reikalavimams. Atsakymo nėra iki šiandien. Kodėl nėra? Trūko laiko, trūko noro ar apskritai negalvojama, ką šiuo klausimu daryti? O reikėtų galvoti.

– Konkrečiai kalbate būtent apie renginius? Nes muziejai, galerijos jau veikia, tiesiog renginių negali būti. Jūsų manymu, galėtų būti leidžiami renginiai tam tikromis sąlygomis?

– Aš manau, kad pirmiausia, būkime lankstūs, žiūrėkime į labai konkrečius atvejus ir žiūrėkime į organizatorių atsakomybę, kaip jie ketina tą renginį įgyvendinti ir ar tikrai gali būti šitas renginys organizuojamas. Jeigu post factum išaiškės, kad kas nors buvo nepadaryta iki galo, taip, teks susitaikyti su tuo, kad yra atsakomybė. Bet gal tokiu būdu mes galėsime skleisti tą gerąją patirtį ir į kitas sritis, sudaryti sąlygas mūsų žmonėms jaustis ramiau, užtikrinčiau ir išgyventi tuos likusius, aš manau, keletą mėnesių, kurie  dar bus pakankamai sudėtingi ir prieštaringi, iki tos galbūt ir ne visiškai pergalingos pabaigos, bet vis dėlto tam tikro atsipalaidavimo arba galimybės leisti atsikvėpti sau.

Sutikime, kad visiems yra sunku, ir kai kurios nuostatos, kaip aš matau, ypatingai tuo metu, kai yra uždarytos galimybės būti gamtoje net ir aplinkinėse savivaldybėse, verčia žmones koncentruotis tam tikrose vietose. Aš pats kaip mėgstantis gamtoje lankytis žmogus matau, kaip žmonės tiesiog trinasi vienas į kitą dėl to, kad jie yra pakankamai apriboti erdvėje, ir labai daug žmonių pasklinda tuo pat metu į tas pačias vietas ir tokiu būdu rizika yra ne mažinama, o didinama.

– Tai siūlote ir atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių?

– Aš nemanau, kad galima taip urmu paimti ir atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių, tačiau, žinoma, atsižvelgus į konkrečių savivaldybių situaciją, galimybę judėti miesto apylinkėse, kuri sumažintų tą žmonių koncentraciją, tikrai galima būtų organizuoti.

– Ką tik užsiminėte, kad bus keletas mėnesių, kaip sakėte, iki kito etapo – turbūt kalbat apie vakcinaciją. Prisimename Jūsų pasakymą, kad 70 proc. suaugusiųjų galėtų būti paskiepyta per Mindaugines. Lieka 99 dienos iki šios šventės. Ar galime konstatuoti, ar ta data vis dėlto bus vėlesnė?

– Judame tinkama linkme, jeigu statistika neapgauna, esame 12 proc. šalies gyventojų paskiepiję, bet čia skaičiuojant ne nuo suaugusių gyventojų skaičiaus, o nuo viso gyventojų skaičiaus. 12 proc. yra įgiję, vėlgi skaičiuojant nuo viso gyventojų skaičiaus, natūralų imunitetą, kadangi persirgo. Vadinasi, nemažą žingsnį į priekį esame padarę, o turint omenyje, kad antrąjį metų ketvirtį tikrai keleriopai paspartės pats vakcinacijos ir skiepijimosi tempas, šis tikslas dar laikytinas realiu.

Bet net jeigu mes ten būsime į vieną ar į kitą pusę per keletą procentinių punktų, aš manau, kad tai vis dėlto leis mums gerokai labiau atpalaiduoti savo viešąjį gyvenimą, ypač dar ir atsižvelgiant į tai, kad, ko gero, jau birželio mėnesį turėsime imuniteto sertifikatą, kuris leis ne tik plačiau jį naudoti judant tarp atskirų valstybių, bet plačiau naudoti ir organizuojant įvairius renginius šalies viduje. Aš, pavyzdžiui, matau didelį potencialą imuniteto sertifikatą taikyti ne tik tarptautinėje praktikoje, bet ir viduje.

– Tokios sertifikato kritikai sako, kad sukurtumėme dviejų lygių visuomenę. Kai kurie psichologai teigia, kad dar augtų susipriešinimas, todėl tai dar nėra geras sprendimas. Ar pagrįsta tokia kritika?

– Kol nebus sudaryta galimybė masinei vakcinacijai, pritarčiau, kad kritikai turi racijos šitaip teigdami, tačiau kai turėsime galimybę masiniam vakcinavimui, o tai jau turės būti netrukus, aš manau, kad turime sudaryti ir tam tikra prasme sukurti paskatą skiepytis, testuotis. Ir tokiu būdu leisti ne tik sau pačiam asmeniškai daugiau laisvės, bet ir suteikti daugiau laisvės visuomenei.

– Pagal Jūsų viziją turėtų būti daugiau laisvių žmonėms, kurie turi imunitetą, ar ir tiems, kurie dar neprieis savo eilės, negalės pasiskiepyti, bet jiems užtektų nuvažiuoti į punktą, išsitestuoti ir galėtų eiti į kavinę, į barą?

– Aš manau, kad galime priimti sprendimus, atsižvelgdami į tai, kad išsitestavęs žmogus, nustatęs savo situaciją žmogus, galėtų sau leisti daugiau nei tas, kuris visiškai nesitestuos. Na, o jei persirgęs žmogus, savaime suprantama, kad jei tai yra imunitetas, kuris įgyjamas bent keletui mėnesių, vėlgi automatiškai leis jam laisviau naudotis to laisvesnio viešojo gyvenimo privalumais, nesukeliant grėsmės nei sau pačiam, nei kitiems žmonėms.