„Tai, kas šiandien yra kalbama iš Vokietijos politikų pusės, yra kalba apie dabartinę situaciją“, – pirmadienį transliuotame interviu „Verslo žinioms“ sakė šalies vadovas.

Anot jo, Lietuva turi atlikti savo darbus – parengti kariams būtiną infrastruktūrą.

„Dveji, treji, penkeri metai – šiandien tai priklauso, pirmiausia, ne nuo vokiečių, o nuo mūsų pačių, kiek investuosime, kaip investuosime, ar sukursime tokią infrastruktūrą, kuri bus aiški patiems vokiečiams“, – teigė G. Nausėda.

Šiandien tai priklauso, pirmiausia, ne nuo vokiečių, o nuo mūsų pačių, kiek investuosime, kaip investuosime, ar sukursime tokią infrastruktūrą, kuri bus aiški patiems vokiečiams.

„Kai darbus padarysime, galėsime grįžti prie šito klausimo ir dar kartą labai aiškiai referuoti į mūsų pasirašytą komunikatą ir sulaukti Vokietijos pareigūnų atsakymo“, – nurodė jis.

Prezidento teigimu, jo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) liepą sutartame komunikate „yra numatyta – ir labai aiškiai – galimybė dislokuoti brigadą Lietuvoje per ilgesnį laikotarpį“.

„Taip, mes galime ginčytis, koks tas ilgesnis laikotarpis turėtų būti. Manau, kad neatsitiktinai atsirado šis apibrėžimas, kadangi tikrai labai sunku šiandien apibrėžti, per kiek laiko mes sukursime tą infrastruktūrą, kuri bus pakankama visos brigados buvimui čia, Lietuvoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas ir Vokietijos kancleris komunikatu sutarė stiprinti Baltijos regiono saugumą, o tai leistų „ilgainiui padidinti dislokuotas sąjungininkų pajėgas iki brigados dydžio“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, bet Berlyno pareigūnai viešai kartoja, jog Lietuvoje būtų tik dalis vieneto. Kita brigados dalis būtų Vokietijoje, tačiau būtų pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.