G. Nausėda: artėjant rinkimams partijoms susitarti dėl švietimo bus sunku

Artėjant Seimo rinkimams, partijos galbūt nenori rasti bendro sutarimo dėl švietimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kiek man žinoma dabar, šitas švietimo susitarimas yra Seime. Taip, matau signalų, kad atsitinka tai, kas dažniausiai Lietuvoje atsitinka, kai partijos bando ieškoti bendro vardiklio“, – žurnalistams penktadienį Visagine sakė šalies vadovas.

„Metas tikrai nėra palankus, galima kalbėti atvirai – artėja Seimo rinkimai ir turbūt tai yra viena iš tų sričių, kurioje visos partijos stengsis labai aiškiai identifikuoti savo švietimo politikos prioritetus ir gal tam tikra prasme jos ir nenori dabar ieškoti to bendro vardiklio, nes tai iškart išmuštų iš rankų galimybę surasti tuos savo išskirtinumus ir pateikti patrauklia forma rinkėjams“, – pridūrė jis.

G. Nausėda kartojo, kad Prezidentūra, įtraukdama ir švietimo bendruomenę, yra pasiruošusi prisidėti randant bendrą sutarimą dėl švietimo.

„Manau, kad tiesiog mes pažiūrėsim, kaip šitas procesas rutuliosis Seime. Jeigu reikės Prezidentūros indėlio, aš tą esu sakęs ir premjerui, ir valdančiosios koalicijos atstovams, ir opozicijai, mes tikrai esame pasirengę savo paslaugas pasiūlyti įtraukdami ir švietimo bendruomenę, be jokios abejonės, nes švietimo bendruomenė negali likti nuošalyje, kai sprendžiamas jos likimas ir kalbama apie ilgų metų perspektyvą“, – tvirtino prezidentas.

Premjeras Saulius Skvernelis sausio pradžioje pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau susitarimas derinamas Seime sudarytoje laikinojoje grupėje „Dėl Lietuvos švietimo ateities“.

Metas tikrai nėra palankus, galima kalbėti atvirai – artėja Seimo rinkimai.

Laikinosios grupės vadovu oficialiai yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, tačiau jo pavaduotoja šioje grupėje liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį interviu Žinių radijui sakė, kad „pirmininkas nebedalyvauja procese“.

„Šiandien, galima sakyti, mes neturime pirmininko grupėje, jis nebedalyvauja procese, galbūt dėl to, kad R. Karbauskui, matyt, nepatiko išsakyta kritika, nes E. Jovaiša pakankamai kritiškai pasisakė apie tą projektą, juodraštį, kuris buvo išdalintas, ir, mano galva, kaip tik jis norėjo entuziastingai įsitraukti į darbo grupę, bet jis nedalyvauja. Aš suprantu, kad valdantieji tiesiog nenori, kad jų atstovai būtų šioje grupėje, tiesiog apmaudu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį vyko pirmasis laikinosios grupės dėl švietimo susitikimas. E. Jovaiša BNS patvirtino nebesantis jos vadovu, tačiau daugiau situacijos nekomentavo.

E. Jovaiša sakė motyvus nurodęs savo anksčiau platintame pranešime. E. Jovaišos prieš porą savaičių platintame pranešime sakoma, kad „darbas šiuo klausimu Seime privalo remtis visų suinteresuotų partijų sąžiningu atstovavimu ir įtraukimu“, o kitu atveju jo pirmininkavimas procesui būtų neįmanomas.

V. Čmilytė-Nielsen visgi tvirtina, kad darbo grupė toliau dirbs su susitarimo projektu, kad ir be „valstiečių“ atstovų.

„Aptarėm darbo planą, jis vyksta ir mūsų tikslas yra parengti pagrindą kokybiškesniam švietimui ir sudaryti prielaidas susitarimui, kuris yra ilgalaikis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.

Pagal projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant Europos Sąjungos valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

G. Nausėda: Seimo nariai tampa chaotiški

G. Nausėda teigia, kad normalu, jei prieš artėjančius Seimo rinkimus politikų judėjimas tarp frakcijų tampa intensyvesnis, o parlamento nariai labiau chaotiški.

Visagine žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad pastaruoju metu parlamente suiro ne viena frakcija, prezidentas teigė, kad tai normalus procesas.

„Žiūriu į tai kaip į normalų procesą, kuris turbūt suintensyvėja tuo metu, kai artėja rinkimai. Galbūt dalis Seimo narių jau pradeda galvoti apie tai, ką jie veiks ateinančią politinę kadenciją. Natūralu, kad jie kartais tampa šiek tiek chaotiški“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad sausio viduryje Seime nebeliko buvusio „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus vadovautos frakcijos „Lietuvos gerovei“. Ši frakcija, kuri buvo įkurta subyrėjus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, sugriuvo sausio 13 d. iš jos pasitraukus Kęstučiui Bartkevičiui.

Trys buvę frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai – V. Kamblevičius, Rimas Andrikis, Ona Valiukevičiūtė prisijungė prie valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos. Tuo tarpu K. Bartkevičius, Juozas Imbrasas ir Algirdas Butkevičius liko mišrioje Seimo narių grupėje. Savo ruožtu buvęs „tvarkietis“ ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausęs Algimantas Dumbrava prisijungė prie „valstiečių“ frakcijos. Iš pastarosios praėjusią savaitę pasitraukė Virgilijus Poderys.

Vertins L. Savicko kompetenciją, rinkimų laikotarpį

G. Nausėda sako, kad spręsdamas dėl premjero patarėjo Luko Savicko skyrimo ekonomikos ir inovacijų ministru vertins jo kompetenciją bei laikotarpio iki šių metų Seimo rinkimų peripetijas.

„Aš manau, pirmiausia mes vertinsime dalykines savybes, patirtį, vadybininko kompetencijas ir, žinoma, tą laiko horizontą, kuris yra likęs iki Seimo rinkimų“, – žurnalistams Visagine penktadienį sakė G. Nausėda.

Aš manau, pirmiausia mes vertinsime dalykines savybes, patirtį, vadybininko kompetencijas ir, žinoma, tą laiko horizontą, kuris yra likęs iki Seimo rinkimų.

„Visa tai kartu įvertinę, mes priimsime sprendimus dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo“, – pridūrė jis.

G. Nausėda su L. Savicku planuoja susitikti kitą savaitę.

Jeigu būtų paskirtas ministru, L. Savickas galėtų prisiekti ne anksčiau kaip kovą, kai prasidės Seimo pavasario sesija.

L. Savickas šiuo metu yra premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Jis yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Ekonomikos ministro portfelis yra laisvas nuo pernai gruodžio, kai tuometinis ministras Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių