- Ramūnas Jakubauskas, BNS; Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Seimo rinkimams, partijos galbūt nenori rasti bendro sutarimo dėl švietimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kiek man žinoma dabar, šitas švietimo susitarimas yra Seime. Taip, matau signalų, kad atsitinka tai, kas dažniausiai Lietuvoje atsitinka, kai partijos bando ieškoti bendro vardiklio“, – žurnalistams penktadienį Visagine sakė šalies vadovas.
„Metas tikrai nėra palankus, galima kalbėti atvirai – artėja Seimo rinkimai ir turbūt tai yra viena iš tų sričių, kurioje visos partijos stengsis labai aiškiai identifikuoti savo švietimo politikos prioritetus ir gal tam tikra prasme jos ir nenori dabar ieškoti to bendro vardiklio, nes tai iškart išmuštų iš rankų galimybę surasti tuos savo išskirtinumus ir pateikti patrauklia forma rinkėjams“, – pridūrė jis.
G. Nausėda kartojo, kad Prezidentūra, įtraukdama ir švietimo bendruomenę, yra pasiruošusi prisidėti randant bendrą sutarimą dėl švietimo.
„Manau, kad tiesiog mes pažiūrėsim, kaip šitas procesas rutuliosis Seime. Jeigu reikės Prezidentūros indėlio, aš tą esu sakęs ir premjerui, ir valdančiosios koalicijos atstovams, ir opozicijai, mes tikrai esame pasirengę savo paslaugas pasiūlyti įtraukdami ir švietimo bendruomenę, be jokios abejonės, nes švietimo bendruomenė negali likti nuošalyje, kai sprendžiamas jos likimas ir kalbama apie ilgų metų perspektyvą“, – tvirtino prezidentas.
Premjeras Saulius Skvernelis sausio pradžioje pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau susitarimas derinamas Seime sudarytoje laikinojoje grupėje „Dėl Lietuvos švietimo ateities“.
Metas tikrai nėra palankus, galima kalbėti atvirai – artėja Seimo rinkimai.
Laikinosios grupės vadovu oficialiai yra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, tačiau jo pavaduotoja šioje grupėje liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį interviu Žinių radijui sakė, kad „pirmininkas nebedalyvauja procese“.
„Šiandien, galima sakyti, mes neturime pirmininko grupėje, jis nebedalyvauja procese, galbūt dėl to, kad R. Karbauskui, matyt, nepatiko išsakyta kritika, nes E. Jovaiša pakankamai kritiškai pasisakė apie tą projektą, juodraštį, kuris buvo išdalintas, ir, mano galva, kaip tik jis norėjo entuziastingai įsitraukti į darbo grupę, bet jis nedalyvauja. Aš suprantu, kad valdantieji tiesiog nenori, kad jų atstovai būtų šioje grupėje, tiesiog apmaudu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį vyko pirmasis laikinosios grupės dėl švietimo susitikimas. E. Jovaiša BNS patvirtino nebesantis jos vadovu, tačiau daugiau situacijos nekomentavo.
E. Jovaiša sakė motyvus nurodęs savo anksčiau platintame pranešime. E. Jovaišos prieš porą savaičių platintame pranešime sakoma, kad „darbas šiuo klausimu Seime privalo remtis visų suinteresuotų partijų sąžiningu atstovavimu ir įtraukimu“, o kitu atveju jo pirmininkavimas procesui būtų neįmanomas.
V. Čmilytė-Nielsen visgi tvirtina, kad darbo grupė toliau dirbs su susitarimo projektu, kad ir be „valstiečių“ atstovų.
„Aptarėm darbo planą, jis vyksta ir mūsų tikslas yra parengti pagrindą kokybiškesniam švietimui ir sudaryti prielaidas susitarimui, kuris yra ilgalaikis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Pagal projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.
Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.
Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant Europos Sąjungos valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
G. Nausėda: Seimo nariai tampa chaotiški
G. Nausėda teigia, kad normalu, jei prieš artėjančius Seimo rinkimus politikų judėjimas tarp frakcijų tampa intensyvesnis, o parlamento nariai labiau chaotiški.
Visagine žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad pastaruoju metu parlamente suiro ne viena frakcija, prezidentas teigė, kad tai normalus procesas.
„Žiūriu į tai kaip į normalų procesą, kuris turbūt suintensyvėja tuo metu, kai artėja rinkimai. Galbūt dalis Seimo narių jau pradeda galvoti apie tai, ką jie veiks ateinančią politinę kadenciją. Natūralu, kad jie kartais tampa šiek tiek chaotiški“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sausio viduryje Seime nebeliko buvusio „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus vadovautos frakcijos „Lietuvos gerovei“. Ši frakcija, kuri buvo įkurta subyrėjus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, sugriuvo sausio 13 d. iš jos pasitraukus Kęstučiui Bartkevičiui.
Trys buvę frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai – V. Kamblevičius, Rimas Andrikis, Ona Valiukevičiūtė prisijungė prie valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos. Tuo tarpu K. Bartkevičius, Juozas Imbrasas ir Algirdas Butkevičius liko mišrioje Seimo narių grupėje. Savo ruožtu buvęs „tvarkietis“ ir frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausęs Algimantas Dumbrava prisijungė prie „valstiečių“ frakcijos. Iš pastarosios praėjusią savaitę pasitraukė Virgilijus Poderys.
Vertins L. Savicko kompetenciją, rinkimų laikotarpį
G. Nausėda sako, kad spręsdamas dėl premjero patarėjo Luko Savicko skyrimo ekonomikos ir inovacijų ministru vertins jo kompetenciją bei laikotarpio iki šių metų Seimo rinkimų peripetijas.
„Aš manau, pirmiausia mes vertinsime dalykines savybes, patirtį, vadybininko kompetencijas ir, žinoma, tą laiko horizontą, kuris yra likęs iki Seimo rinkimų“, – žurnalistams Visagine penktadienį sakė G. Nausėda.
Aš manau, pirmiausia mes vertinsime dalykines savybes, patirtį, vadybininko kompetencijas ir, žinoma, tą laiko horizontą, kuris yra likęs iki Seimo rinkimų.
„Visa tai kartu įvertinę, mes priimsime sprendimus dėl kandidato tinkamumo arba netinkamumo“, – pridūrė jis.
G. Nausėda su L. Savicku planuoja susitikti kitą savaitę.
Jeigu būtų paskirtas ministru, L. Savickas galėtų prisiekti ne anksčiau kaip kovą, kai prasidės Seimo pavasario sesija.
L. Savickas šiuo metu yra premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Jis yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.
Ekonomikos ministro portfelis yra laisvas nuo pernai gruodžio, kai tuometinis ministras Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti60
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti11
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...