G. Lansdbergis apie ginčą su Kinija: planuojama įspėti Pekiną apie pasekmes

Ginčo su Pekinu deeskalavimo planuojama siekti pirmiausia informuojant apie teisines Kinijos veiksmų prieš Lietuvą pasekmes, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, toks planas buvo pateiktas prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį vykusio susitikimo metu.

„Planą pateikėme pokalbio daugiau, kaip mes įsivaizduojame. Noriu priminti, kad mes siekėme kalbėtis su Pekinu nuo vasaros, nuo tada, kai buvo pradėtos taikyti neteisėtos priemonės prieš Lietuvos įmones“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.

„(Planas – BNS) Tai yra bendrai informuoti apie tai, kad yra renkami įrodymai, jie yra teikiami Europos institucijoms dėl prekybos susitarimų pažeidimų, tie įrodymai bus greičiausiai teikiami į Pasaulio prekybos organizaciją, vėliau tai gali lemti ir bylos pradėjimą. Informuojame apie tai, kad Europa nėra sudėjusi rankas, stebi situaciją, aktyviai ieškoma, kaip tą situaciją spręsti ir teisinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat tvirtino negalintis pasakyti konkrečių datų, kada galima tikėtis pirmųjų aiškesnių rezultatų.

Informuojame apie tai, kad Europa nėra sudėjusi rankas, stebi situaciją, aktyviai ieškoma, kaip tą situaciją spręsti ir teisinėmis priemonėmis.

„Lietuva daro savo veiksmus, bet tikroji deeskalacija priklauso pirmiausia nuo Kinijos. Datų įrašyti, kada Kinija gali imtis vienų ar kitų veiksmų, kol kas mes negalime. Tikimės greičiausiu metu, bet gali visaip būti“, – tikino G. Landsbergis.  

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Vis dėlto G. Landsbergis sako, kad Vyriausybė šiuo klausimu pozicijos nekeis.

„Ne, Vyriausybė nėra numačiusi atsitraukimo“, – tikino jis.

Klausiamas, ar Vyriausybė ir prezidentas vienodai įžvelgia santykių su Kinija problemos mastą, G. Landsbergis sakė esąs tikras, kad prezidento ir Vyriausybės, politinių partijų, verslo atstovų pokalbyje trečiadienį pavyko „užčiuopti objektyvų problemos dydį“.

„Tiek ir Lietuvos bankas pristatė, kad tai yra ribotos apimties problema, kuri netgi aktyviai dirbant – ką mes ir darome, Lietuvos diplomatija tą patį daro – gali šiaip jau atnešti Lietuvai nemažos naudos, atveriant naujas rinkas, naujus partnerius, sustiprinant senas partnerystes, tos pačios JAV, kurių strateginė parama yra nepaprastai svarbi“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, dalis susitikime su prezidentu dalyvavusių verslo atstovų kaip tik teigia, kad Lietuvos įmonių problemos su Kinijos rinka prasidėjo „kur kas seniau“, nei Lietuva apsisprendė atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje.

„Aš išgirdau labai aiškių supratimo ir paramos ženklų būtent Vyriausybės vykdomai politikai, nes matome poreikį tiek pat ir politiškai diversifikuotis mažinti priklausomybę nuo vienos valstybės“, – kalbėjo jis.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.

Apmaudu, kad verslui Prezidentūroje neleista pasisakyti

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis tvirtina, kad trečiadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime dėl šalies ekonomikos atsparumo stiprinimo dalis verslo atstovų išsakė kur kas mažiau neigiamą situacijos su Kinija vertinimą. Vis dėto, ministras tvirtina, kad šių įmonių atstovams šalies vadovo komanda neleido pasisakyti po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje.

„Man kiek apmaudu, kad vakar buvo pasirinkta neleisti pasisakyti visam verslui, ar bent jau skirtingoms nuomonėms atstovaujančiam. Pačiam susitikime tų nuomonių buvo tikrai skirtingų“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus kalbėjo G. Landsbergis.

Man kiek apmaudu, kad vakar buvo pasirinkta neleisti pasisakyti visam verslui, ar bent jau skirtingoms nuomonėms atstovaujančiam.

Užsienio reikalų ministras tikina suprantąs, kad dalis verslų dėl Pekino sprendimų iš tiesų susidūrė su sunkumais, kuriuos, pasak jo, atsakingos Lietuvos ministerijos siekia išspręsti.

„Mes suprantame, kad yra verslas, kuris dabar sako, kad yra tiesiogiai nukentėjęs arba tiesiogiai nukenčia šiuo metu. Tiek Užsienio reikalų, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dirbame su verslu, konkrečiai ieškodami būdų, kaip padėti įmonėms. Kartais tiesiog stengiamės išgelbėti ar padėti nukreipti vieną ar kelis atskirus konteinerius, kurie užstrigę Kinijos uostuose“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas, kartu akcentuodamas, kad dalies įmonių vadovai pabrėžia, jog galimas rizikas vykdant veiklą Kinijoje jie įžvelgė jau seniai.

„Bet lygiai taip pat yra verslo atstovų, ir tikrai stipraus į ateitį orientuoto verslo, kurie kalba apie tai, kad problemos su Kinija nėra vienos Lietuvos problemos. Nėra vienos verslo šakos problema. Jie tas problemas vertina ne vienerius metus“, – pridūrė jis.

„Jie kalba apie tai, kad atsakingas verslas jau kurį laiką perorientuoja savo gamybą iš Kinijos. Diversifikuoja tiekimo grandines, per kurias jie sau gauna reikalingas žaliavas. Ir tą ketina daryti ateityje, investuodami tikrai didžiules, milžiniškas sumas Lietuvoje“, – tikino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Gitanas Nausėda trečiadienį pakvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų Kabineto narius, Seimo komitetų vadovus, taip pat parlamentinių partijų atstovus, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovus ir verslo asociacijų atstovus į susitikimą, kuriame diskutuota, kaip padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neeilinių iššūkių aplinkoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino esąs įsitikinęs, kad Kinijos spaudimą patiriančio verslo balsas politikų girdimas nepakankamai, todėl, šalies vadovo vertinimu, dabartinėje situacijoje itin svarbu surasti maksimaliai Lietuvos įmonėms palankius sprendimus.

Šiuo klausimu trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lazerinių technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras. Jis tvirtino jaučiantis, kad šalies politikai be jokių įspėjimų verslą paaukojo dėl vertybinės užsienio politikos. Likti Lietuvoje jis tikina nematąs prasmės, o plėtrą užsienyje esą planuoja ir kitos sektoriaus įmonės.

Tuo tarpu Prezidentūros organizuotame susitikime dėl Lietuvos ekonomikos atsparumo dalyvavęs, tačiau spaudos konferencijoje nepasisakęs bevielių technologijų bendrovės „Teltonika“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys vėliau naujienų agentūrai ELTA kalbėjo, kad paaštrėję Kinijos ir Lietuvos santykiai jo įmonės neigiamai nepaveiks.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lietuve

lietuve portretas
Mielasanukel, kas atlygins lietuvai padaryta tavo zala tik tavo deka griuva lietuvos ekonomika ,kodel dar niekas neplanuoja tavo apkaltos bek kuo greiciau is to posto kol dar lietuvos neistiko visiskas infarktas apsaugok vargse lietuvele nuo tokios valdzios ir nuo tokios uzsienio politikos...........

Taivanis atnešė Lietuvai nelaimę

Taivanis atnešė Lietuvai nelaimę portretas
Taivanis pasinaudojo Lietuva, o Lietuvą paliko nelaimėje. Šypsosi mums Taivanis, gražiai šneka, mato kaip griūva Lietuvos pramonė, šypsosi ir naudojasi mumis. Nelaimė Lietuvai yra Taivanis - jis nieko nedavė tik pasiėmė iš mūsų sau.

Giedrius

Giedrius portretas
Ar jis pats supranta, ką šneka? Jei ta šaika ir toliau bus valdžioje, Lietuva atsidurs žemiau už Albaniją.
VISI KOMENTARAI 94
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių