- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vokietija ryžtųsi panaudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip derybų svertą ir įspėti jo nesertifikuoti, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą.
„Iš to, ką girdėjau iš oficialių Vokietijos šaltinių, panašu, kad naujoji Vyriausybė yra linkusi naudoti. (...) Raštu parengtų sprendimų dar laukiam“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis.
Kremliaus šiuo metu taikomą taktiką ministras vadina „įtikinamu pavojumi“, esą Rusija sąmoningai siekia kurstyti įtampą dėl galimo realaus karinio įsiveržimo į Ukrainos teritoriją.
„Situacija yra pavojinga. Mes nuo pat krizės pradžios, kai buvo paskelbta, kad Rusija turi tokių planų, kalbėjome apie tai, kad Rusija formuos vadinamąjį „įtikinamą pavojų“ – kad NATO, partneriai ir kitos valstybės, taip pat Ukraina, neabejotų, kad puolimas yra įmanomas“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis. Jo teigimu, suprasti tolesnius Kremliaus žingsnius netrukus gali būti sunku.
„Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas: ar tai yra vis dar kokia nors blefavimo galimybė, ar tai yra tikros įtakos. Dabar atrodo, kad viskas yra parengta tam“, – tęsė ministras.
Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas.
Europos Sąjunga (ES), pasak jo, šiuo metu tariasi, kokias sankcijas Bendrija taikytų Maskvai, jei situacija eskaluotųsi.
„Vyksta diskusija dėl to, ES yra pokalbiai dėl sankcijų, kad būtų pasirengta su aiškiomis atsako priemonėmis atakos atveju. Diskusija apie tai, kas yra ataka, vyksta“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad įtampa Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Lapkričio 28 d. Ukraina pareiškė, kad Rusija sutelkė beveik 92 tūkst. karių puolimui sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Maskva tai kategoriškai neigė, o po trijų dienų apkaltino Kijevą stiprinant savo kariuomenę ir pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO.
Gruodžio 16 ES ir NATO įspėjo dėl „didelio masto strateginių padarinių, jei bus toliau kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą“. Kitą dieną Maskva pateikė savo reikalavimus apriboti JAV įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms.
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Savo ruožtu Vokietija kol kas nesiryžta sertifikuoti dar rugsėjį baigto tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekio. Vokietijos energetikos reguliuotojas BNetzA kiek anksčiau nurodė, kad jo sertifikavimo procesas gali užsitęsti iki 2022 metų antros pusės.
Visgi praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht perspėjo, kad prieštaringai vertinamas dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų tapti derybų įrankiu Ukrainos ir Rusijos konflikte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti2
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją5
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją9
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose2
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...
-
LVAT atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės skundą dėl apygardų sudarymo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...