„Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ES ir mūsų partneriai parodė beprecedentinę vienybę ir ryžtą. Privalome ir toliau tai išlaikyti ir padėti Ukrainai laimėti šį karą. Proveržis kare priklausys nuo tolesnės mūsų karinės pagalbos Ukrainai teikimo, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jos tvarumą ir ilgalaikiškumą“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pirmadienį jis ES Užsienio reikalų taryboje du kolegomis aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir tolesnius Bendrijos veiksmus, teikiant visokeriopą pagalbą Ukrainai, įskaitant ir jos atstatymą.

Tarybos metu pasiektas politinis sutarimas dėl papildomos 500 mln. eurų karinės pagalbos teikimo Ukrainai.

Ministras taip pat akcentavo, kad būtina ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai ir dirbti kartu su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant Rusijos atskaitomybės dėl padarytų karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje.

Pasak G. Landsbergio, svarbu, kad Ukrainos atstatymo ir rekonstrukcijos procesas būtų tampriai susietas su būtinomis Ukrainos reformomis, kurios priartintų prie ES narystės perspektyvos.

Laikas pereiti nuo diskusijų apie Ukrainos atstatymą prie įgyvendinimo.

Jo teigimu, praėjusią savaitę Lugane buvo aptartas Ukrainos atstatymo ir rekonstrukcijos planas bei pagalba, tad „laikas pereiti nuo diskusijų apie Ukrainos atstatymą prie įgyvendinimo“.

„Po istorinio Europos Vadovų Tarybos sprendimo suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą, ES – kartu su Ukrainos Vyriausybe ir tarptautiniais partneriais – turėtų imtis lyderystės atstatant Ukrainą ir didelį dėmesį skirti reformų, kurios priartins Ukrainą prie narystės ES, įgyvendinimui,“ – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad taip pat svarbu rasti būdus, kaip konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė tolesnius žingsnius plėtojant ES skaitmeninę diplomatiją.

G. Landsbergio teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kokį pavojų ES saugumui, ekonominiam vystymuisi ir demokratijai kelia hibridinės atakos prieš strateginę infrastruktūrą, piktnaudžiavimas skaitmeninėmis technologijomis ir manipuliavimas informacija.

„Siekiant užtikrinti ES saugumą skaitmenėjančiame pasaulyje, svarbu ne tik stiprinti mūsų pajėgumus ir visuomenės atsparumą skaitmeninėms grėsmėms, bet ir gilinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais, pirmiausia Rytų kaimynystės ir Vakarų Balkanų šalimis, bei teikti jiems paramą skaitmeninėje srityje“, – sakė ministras.

Jis paragino ES imtis lyderystės, formuojant tarptautinį požiūrį į šias grėsmes, kartu užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

Tarybos metu patvirtintos išvados dėl skaitmeninės diplomatijos, kuriomis pabrėžiama būtinybė atsižvelgti į naujausias ES kylančias grėsmes skaitmeninėje erdvėje, bendromis užsienio ir saugumo politikos priemonėmis ir instrumentais adekvačiai reaguoti į trečiųjų šalių manipuliacijas.