„Vyksiu į G7 susitikimą Japonijoje. Amerikos vaidmuo pasaulyje yra gyvybiškai svarbus, ypač dabar“, – kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.

Galingiausios Vakarų šalys tarsis, kaip atsakyti į Kinijos karines ambicijas, ekonominį spaudimą. Prieš susirenkant Vakarų lyderiams, Japonijoje apsilankęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis džiaugiasi – Lietuva bus Didžiojo septyneto darbotvarkėje.

Tikina, esą Vakarų lyderiai remsis ir Lietuvos patirtimi, kai Vilniuje atidarius taivaniečių atstovybę Kinija nutraukė ekonominius ryšius.

„Kinams nepatiko ir jie nusprendė bausti nedidelę šalį griežčiausiu būdu – sustabdė prekybą. Tai nebuvo padaryta prieš įmonę ar pramonės šaką, tai buvo padaryta prieš valstybę“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot G. Lansbergio, Lietuva Vakarams gali suteikti ne tik pamokų, bet ir planą ateičiai. „Tai buvo gera pamoka. Tai pažadino daug lyderių, kad mes kalbame su šalimi, kuri gali būti brutali. Tačiau kalbant apie atsaką, tai antra pamoka – kad įmanoma atsilaikyti su sąjungininkų pagalba, kad vieningas frontas padeda. Mūsų planas, kadangi esame paskutinis pavyzdys, norime suburti šalis, kurios patyrė ekonominę prievartą, dalintis patirtimi“, – sakė ministras.

Tačiau griežtų Didžiojo septyneto reakcijų dėl Kinijos nesitikima.

„Net ir Taivano klausimu NATO partnerių pozicijos išsiskiria. Visų pirma, nereikia būti naiviems, G7 Lietuvos interesų tikrai negins. Sakyčiau, jau buvo Lietuvos diplomatijos pasiekimas, kad į ES darbotvarkę buvo perkeltas prekybos karas su Kinija“, – savo nuomonę išreiškė politologas Vytautas Isoda.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda – Islandijoje. Čia susirinko Europos Taryba (ET). Tai formatas, kuriam iki pernai priklausė ir agresorė Rusija. Dabar svarstomas specialaus tribunolo rusų karo nusikaltimams tirti steigimas.

Tikras, tarptautiniu mastu legitimuotas ir teisėtas tribunolas galėtų būti tik tai palaiminus Jungtinėms Tautoms (JT), bent jau istoriškai taip būdavo.

„Teisinės bazės kūrimo prasme, atsakomybės už karo nusikaltimus, agresijos nusikaltimus prasme mes šiek tiek atsilikome nuo tos pažangos, kuri buvo fiksuojama kitose srityse“, – teigė Prezidentas.

„Tikras, tarptautiniu mastu legitimuotas ir teisėtas tribunolas galėtų būti tik tai palaiminus Jungtinėms Tautoms (JT), bent jau istoriškai taip būdavo. Žinome, kad JT kažką pasiekti Rusijai dalyvaujant yra sunku“, – sakė V. Isoda.

ET siūloma kurti ir „žalos registrą“ – fiksuoti, kiek nuostolių Rusija pridarė Ukrainoje. Jis padėtų reikalauti iš Rusijos nuostolius kompensuoti.

„ET svarbi baudžiant Rusijos okupantus už karo nusikaltimus ir reikalaujant atsakomybės už didžiulę žalą, kurią Rusija diena iš dienos daro Ukrainai. Svarbiausias vaidmuo čia tenka planuojamam „žalos registrui“, – ET kalbėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Tačiau esminis klausimas, ar pavyks žalą ne tik užregistruoti, bet ir atlyginti panaudojant sankcionuotą rusų turtą.

Prancūzija mini pačių Europiečių finansines priemones. „Prancūzija siūlo, kad ET bankas galėtų sutelkti finansinius mechanizmus Ukrainos žmonės remti. Visų pirma, finansuoti psichikos sveikatos centrus. Tarp civilių gyventojų yra daug traumų. Manau, kad atstatymo kontekste tai yra tai, į ką norime sutelkti dėmesį“, – kalbėjo Emmanuelis Macronas.