G. Landsbergis kreipėsi į šalies vadovus: pažėrė kritikos bei pasiūlymų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei premjerą Saulių Skvernelį, atkreipdamas jų dėmesį į tai, kad politinėje darbotvarkėje vykstančios politikų diskusijos bei derybos dėl Astravo atominės elektrinės gali likti bevaisės ir taip sukelti riziką Lietuvos gyvybiniams interesams.

Kreipimesi į šalies vadovus, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, G. Landsbergis pabrėžia, kad Lietuvos derybininkai rizikuoja susiderėti su Baltijos šalimis dėl dokumento, kuris ne tik pažeistų Lietuvos interesus, bet ir galiojantį „antiastravinį“ įstatymą.

„Kaimyninėje Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių Lietuvai ir jos žmonėms klausimai ryškiai dominuoja pastarojo meto politinėje darbotvarkėje ir reikalauja prioritetinio Lietuvos vadovų ir aukščiausiųjų pareigūnų dėmesio. Nepaisant to, išlieka grėsmė, kad vykstančiose derybos gali nepavykti aiškiai įvardyti ir apginti Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus atspindinčią poziciją. Lietuvos derybininkai rizikuoja susiderėti dėl dokumento, kuris ne tik pažeistų Lietuvos interesus, bet ir galiojantį įstatymą“, – teigia G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis kreipimesi Lietuvos derybininkams priminė raudonąsias linijas, kurių turėtų laikytis susitarime su Baltijos valstybėmis. G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad derybininkai turi siekti, kad 2018 m. gruodžio mėnesį trijų Baltijos šalių pasirašyta metodika liktų galioti.

Pateikė savo įžvalgas apie Latvijos derybininkus

G. Landsbergis neslepia, kad Latvijos derybininkų principinga pozicija ir siekis prekiauti elektra iš nesaugios Astravo AE yra derybinis jų energetikų manevras.

„Latvijos siekis prekiauti elektra iš nesaugios jėgainės, kuri buvo statoma pažeidžiant Espoo konvenciją, grasinimai pasitraukti iš trišalės metodikos ir pasirašyti ją su Rusija tėra derybinis jų energetikų manevras, kuriam, atėjus kriziniam momentui, nepritars latvių tauta“, – teigia jis.

Antiastravinio įstatymo neįgyvendinimas be susitarimo nėra geresnis už jo neįgyvendinimą su blogu susitarimu.

Konservatorių lyderis mano, kad Latvijos tiekėjams reikia pasiūlyti galimybę pirkti elektrą iš Rusijos, naudojantis Karaliaučiaus skerspjūviu. Taip pat, anot jo, Latvijai ir Estijai pasiūlyti pasirašyti papildomą susitarimą dėl importo mokesčio ir per Karaliaučiaus skerspjūvį gaunamas lėšas paskirstyti proporcingai šalyse esantiems pralaidumams su trečiosiomis šalimis.

G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos derybininkai neturėtų skleisti neteisingų argumentų, kad Latvijos pasitraukimas iš 2018 m. metodikos be naujo susitarimo bus tiek žalingas Lietuvai, kad bet koks blogas susitarimas yra geresnis už nesusitarimą.

„Antiastravinio įstatymo neįgyvendinimas be susitarimo nėra geresnis už jo neįgyvendinimą su blogu susitarimu. Žala pirmiausia bus Latvijai, o Lietuva tiesiog bus priversta riboti energijos srauto apimtis ir pereiti į pagreitintos ir atskiros sinchronizacijos kelią“, – teigia TS-LKD pirmininkas.

Šalies vadovams priminė šalies prioritetus

G. Landsbergis teigia kad 2025 m. sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais Lietuvai yra absoliutus prioritetas.

„Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais Lietuvai yra absoliutus prioritetas, nebent dėl vienašalių Latvijos veiksmų, kurie trukdys įgyvendinti antiastravinį įstatymą, Lietuva bus priversta elgtis kitaip. Reikia laikytis požiūrio, kad streso testų rekomendacijos turi būti įgyvendintos visa apimtimi ir nelaikyti jokių dalinių streso testų įgyvendinimo priemonių, kurių tikslas būtų ne Astravo saugumas, o kosmetinės priemonės tariamo saugumo legalizavimui, pakankamomis“, – sako G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis skatina šalies vadovus neprisiimti jokių įsipareigojimų̨, anot jo, tiesioginių ar paslėptų, dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pavertimo Astravo infrastruktūros dalimi. Taip pat jis skatina informuoti tarptautines branduolinės saugos organizacijas apie grėsmes ir siekti atidėti Astravo pirmo reaktoriaus paleidimą tol, kol Baltarusija neišspręs avarinio rezervo problemos.

Pateikė tolesnius žingsnius

Konservatorių lyderis teigia, kad būtina nedelsiant informuoti Latviją ir Estiją apie pasekmes, jei jos nuspręstų vienašališkai trauktis iš esamo 2018 m. susitarimo ir patvirtintų naują susitarimą su Rusija.

„Tam Lietuva, nepriklausomai nuo derybų eigos ir baigties, turi pradėti prioritetinį pasiruošimą̨ veiksmams, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti antiastravinį įstatymą̨ ir pagreitintą sinchronizaciją per Lenkiją, jei Latvija ir Estija pasitrauks iš dabartinės galiojančios sutarties: pareikšti valią nebepratęsti BRELL sutarties galiojimo; siekiant didinti prieinamų gamybinių pajėgumų bei galios rezervų kiekį, iškonservuoti Lietuvos elektrinės septintąjį ir aštuntąjį blokus; įgyvendinant antiastravinį įstatymą, atjungti dvi elektros energijos perdavimo linijas iš Baltarusijos į Lietuvą“, – sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, jog reikia paspartinti sinchronizavimui būtinų̨ projektų, kaip linija Neris – Naujoji Vilnia, linija Mūša – Panevėžys, sinchroninių kompensatorių įrengimą ir užtikrinti nuolatinę jų įgyvendinimo priežiūrą. Taip pat, anot jo, siekti padidinti elektros gamybą Lietuvoje, plėtojant alternatyvius energijos šaltinius.

Konservatorių lyderio įsitikinimu, įgyvendinant šias priemones būtų̨ galima palaipsniui iki minimumo sumažinti iš Baltarusijos į Lietuvą patenkančio elektros energijos srauto apimtis ir po keleto metų atskirai sinchronizuoti Lietuvos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos tinklais.

„Tik aiškios derybinės pozicijos bei aukščiau nurodyti veiksmai ne tik parodytų derybų partneriams, kad Lietuva klausimą vertina kaip vieną gyvybiškai svarbiausių pastarojo laikotarpio klausimų, bet ir suteiktų realų instrumentą̨, kuriuo Lietuvos nacionaliniai interesai būtų̨ apginti. Nuoširdžiai kviečiu telktis ir telkti visus, kad apgintume Lietuvos gyvybinius interesus“, – kreipimesi apibendrino G. Landsbergis.

Kreipimosi kopijos buvo išsiųstos taip pat ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nijolė

Nijolė portretas
Labai įžvalgu, bet dabartinė valdžia ne tik, kad ne kompetentinga, bet ji ir ne Lietuvos pusėje, todėl Astravo bombą ir turėsime. O tiems, kurie tikisi pigios elektros, gaus užterštą Nerį, Nemuną, Kuršių Marias, Baltijos jūrą ir radiaciją savo vaikams, anūkams ir proanūkams.

L

L portretas
Lanzbergio pavarde turinčius politikus. Reikėtų iš ginti į Sibirą!

Aleksandras

Aleksandras portretas
Anukas vogti matyt nebeturi ką taikosi į elektrą.
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių