Quantcast

G. Landsbergis konservatorių gretose matytų ir R. Masiulį, ir I. Šimonytę (interviu)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia nepakeitęs nuomonės ir vis dar siūlo buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei vesti partijos sąrašą.

Pasak jo, jei konservatoriai laimėtų 2020 m. Seimo rinkimus, šiuo metu TS-LKD frakcijai priklausančiai politikei siūlytų užimti premjerės postą. G. Landsbergio teigimu, I. Šimonytė dar nėra apsisprendusi, ar su tokiu pasiūlymu sutiktų, tačiau, pabrėžia jis, neigiamo atsakymo taip pat nėra pareiškusi.

Tuo tarpu apie pasiūlymus Rokui Masiuliui prisijungti prie partijos sąrašo G. Landsbergis nei patvirtino, nei paneigė. Pasak politiko, tai aukščiausios prabos profesionalas, kurio požiūris labai artimas konservatorių DNR. Todėl, pabrėžia jis, partija džiaugtųsi savo gretose turėdama tokią asmenybę.

„R. Masiulis ideologiškai yra vertinamas. Akivaizdu, artimas visai mūsų konservatyviai daliai. Be to, ir jo pozicija – už valstybę, prieš korupciją ir prieš vagis yra labai artima DNR ir nekelia jokio pasipriešinimo“ – interviu Eltai sakė G. Landsbergis.

– Kaip vertinate Jaroslavo Narkevičiaus situaciją? Kas turi prisiimti atsakomybę – Saulius Skvernelis ar Gitanas Nausėda?

– Pirmiausia Narkevičius yra pats už save atsakingas. Pirmasis žingsnis – reikalauti premjero pasisakymo. Jam tiko šie žmonės į koaliciją. Jis pasiėmė šią (Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – ELTA) frakciją į koaliciją, nepaisant iš visuomenės skriejusių įspėjimų. Tiesą sakant, prezidento pasisakymas buvo švelnus, kad reikia dar duoti laiko. Tačiau ką sutvarkyti? Nebepirkti pietų kitas dvi savaites... Visgi tai yra daugiau nei pasakė premjeras. Premjeras šioje pozicijoje nemato nei problemos, nei duoda kokio atsakymo. Nei gina, nei vertina. Jeigu premjeras pasako, kad jam čia tinkamos tokios praktikos ir tai, kas čia dabar vyksta, tuomet nieko neliktų ir prezidentui reikėtų griežčiau pasisakyti.

– Siūlytumėte J. Narkevičiui pačiam pasitraukti?

– Faktas. Žmogus yra ne savo vietoje. Jis kukliai sėdėjo kaip Seimo narys, niekas nežinojo, su kuo jis susitikinėja, ką jis daro ir niekam nebuvo įdomu. Bet ministrui yra taikomi kiti standartai, panašu, kad jis su jais nesusitvarko.

– Vienas stresinių klausimų kalbant apie biudžetą – mokytojų klausimas. Vyriausybės biudžete numatytomis lėšomis mokytojams kai kurios profsąjungos nėra patenkintos. Kaip reiktų tvarkytis su šia situacija?

– Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pradžių. Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą, kuriuo pažadėjo mokytojams skirti daugiau nei 130 mln. eurų. Ar tų pinigų trūksta? Trūksta visam viešajam sektoriui. Ugniagesiams trūksta 11 mln. eurų, kurie buvo pažadėti. Trūksta medikams, trūksta visoms viešojo sektoriaus sritims. Juolab ne tik kad trūksta, tačiau buvo pažadėta. Šalia to mes turime mokesčių pertvarką, kuri pernai buvo įgyvendinta ir su kuria šiais metais iš Lietuvos biudžeto bus išleidžiama pusė milijardo eurų. Tai ką reiškia „trūksta“? Mes įspėjome, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra praktiškai be deguonies, jis labai greitai bus neveiksmingas. Tai aš nieko naujo negaliu pasakyti – prieš darant tokio pobūdžio pertvarkas kaip milijardas, milijonai, reikia pagalvoti, ir kokie bus alternatyvūs kaštai. Jei tai reiškia, kad visiškai bus paskandintas viešasis sektorius, tai....

– Jūs teigiate, kad valdantieji skiria mažai dėmesio viešajam sektoriui?

– Aš manau, kad neskiria visiškai.

– O gal artėjančiuose rinkimuose, jūsų rinkimų programoje, viešasis sektorius bus jūsų prioritetinė sritis?

– Vienareikšmiškai, aš manau, kad tai privalo būti viena iš prioritetinių sričių. Jeigu kalbame apie gerovės valstybę, apskritai apie valstybės funkcionavimą, tai 99 proc. žmonių, nepriklausomai nuo jų pajamų, gyvenamosios vietos, priklauso nuo viešojo sektoriaus paslaugų. Mes priklausome nuo sveikatos sistemos, priklausome nuo pensijų sistemos, todėl, kad beveik niekas negalėtų pats susitaupyti pensijai. Mes priklausome nuo mokyklų, ugniagesių, kurie gesina Alytuje padangas ir gelbsti mūsų namus, kuomet juose kyla gaisras. Mes visi priklausomi nuo viešojo sektoriaus. Jeigu ugniagesiai pasako, kad mes neišgyvename iš 350 eurų, tai reiškia, kad mes šios viešosios paslaugos nebegalime gauti. Tai reiškia mano, jūsų, visų kitų namai yra nesaugūs. Tai apie kokią valstybę mes tuomet kalbame? Čia klausimas, ar gerovė, ar negerovė. Klausimas apskritai, ar valstybė funkcionuoja ir gali tesėti pažadus, duotus žmonėms, kad jūs gyvensite saugioje valstybėje, kad turėsite aukštąjį išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir t.t. Ši valstybė, kuri yra dabar rėdoma, gali prieiti liepto galą.

– Kalbant apie rinkimus reitingų lentelėse pastaruosius mėnesius konservatoriai yra viršuje, tuo tarpu „valstiečiai“ smarkiai krito. Kaip tai paaiškintumėte? Kaip manote, ar tai atspindės ir realią situaciją artėjančiuose rinkimuose?

– Į reitingus aš žiūriu atsargiai. Aš iš reitingų nesiimu prognozuoti rinkimų rezultatų. Pamenu 2015 m. rezultatus, ten buvo visko... Socialdemokratų reitingas buvo maždaug 30 proc., „valstiečių“ buvo labai mažas ir t.t. Matome, kad viskas tuomet pasikeitė. Prognozuoti tikrai neverta, nereikia laukti rezultatų, reikia dirbti, perduoti žmonėms žinią, kurią mes norime įgyvendinti, pristatyti programą, ką mes dabar darome keliaudami po Lietuvą. Bet iš reitingų galime pamatyti vieną dalyką – tendenciją. Jeigu skaičiuojame mėnesiais, tai dabar akivaizdi tendencija veikia „valstiečių“ nenaudai. Tai visiškai nesudėtinga pasakyti kodėl. Tai absoliučiai prarasta politinė kultūra.

Ši valstybė, kuri yra dabar rėdoma, gali prieiti liepto galą.

– Kas šioje vietoje kaltas? „Valstiečių“ lyderis?

– Sunkus filosofinis klausimas... Bet iš esmės jis užduoda toną. Negebėjimas pripažinti pralaimėjus, negebėjimas suprasti, nuolatinis ieškojimas naujos keršto aukos... Visuomenė dėl to neduoda pliusų. Tiesą sakant, man tenka kiekvieną savaitę keliauti po Lietuvos regionus, nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nėra svarbesnio klausimo žmonėms už politinę kultūrą. Mes kalbame apie mokytojus, mes kalbame apie medikus, visi pritaria, kad yra blogai. Bet taip pat sako, klausykit, kaip atrodo Seimas, kokia gėda. Tai yra pirmiausia valdančiųjų atsakomybė. Jie tą laužą užkūrė. Tiesa, viena iš priežasčių buvo, kodėl mes nusprendėme važiuoti po Lietuvą, kad nedalyvautume tame procese, kurio negali sustabdyti.

– Ką manote apie partijų kartelės mažinimą rinkimuose? Ar tai nėra susiję su artėjančiais rinkimais?

– Yra neblogas Mažvydo Jastramskio tekstas, jis šią situaciją paanalizuoja iš mokslininko perspektyvos. Pirmas dalykas, tai yra baimės pataisa. Pataisa iš baimės. Taip bijoma rinkėjų nuosprendžio, teismo, kad yra dedamos pastangos pakeisti rinkimų sistemą. Tuo pačiu pasmerkiant naująjį Seimą dar didesniam chaosui. Gera Mažvydo pastaba: jei 2016 m. (galiu klysti dėl metų) būtų ši kartelė 3 proc. tai į Seimą būtų praėję „frontininkai“ ir Algirdas Paleckis. Seime turėtume žmonių, kurie yra teisiami už tiesioginį bendradarbiavimą su Rusijos žvalgyba. Vadinasi, 3 proc. kartelė leidžia radikalams, juokdarių partijoms kartelę pasiekti. Kita vertus, taip tikriausiai „valstiečiai“ vertina savo galimybes, kad yra rizika nekirsti 5 proc.

– Kuri partija rinkimuose yra jums didžiausia konkurentė?

– Man sunku įvardinti didžiausią konkurentą. Jeigu mes einame į oponavimą, kam mes oponuojame? Natūralu, oponuojame „valstiečių“ chaosui, netvarkai ir esamai politinei kultūrai. Kita vertus, tikroji rinkimų konkurencija dėl tų pačių rinkėjų. Man atrodo per kelerius metus, ypač po prezidento rinkimų, mums pavyko konsoliduoti dešinįjį balsą. Aš esu įsitikinęs, kad Ingridos Šimonytės veiknys yra labai svarbus būsimuose rinkimuose. Jos pastanga parodė – su Tėvynės sąjungos buvimu netoliese – kad pavyksta konsoliduoti tą plačią centro dešinę, arba žmones, kurie apskritai neina į rinkimus. 460 tūkst., atrodo, jos geriausias pasiektas rezultatas. Tai yra daugiau nei Tėvynės sąjunga gavo balsų 1998 metais, geriausiais savo laikais.

– Per Prezidento rinkimus teigėte, kad Šimonytei siūlysite vesti partijos sąrašą. Ar nuomonė išliko ta pati?

– Aš tikrai nepakeičiau nuomonės. Aš žinau, kad Ingrida dar neapsisprendusi, bet ji to ir nepaneigusi. Tai mes su optimistine viltimi žiūrime į ateitį. (...) Nuolat kalbamės. Mūsų susitarimą galėtume pavadinti džentelmenišku susitarimu. Aš tikrai neužsiimu spaudimu. Partija ruošiasi rinkimams, kaip ji ruoštųsi bet kuriuo atveju. Dabar mes matome nuosaikesnį žmonių požiūrį į partiją. Pirmiausia dėl to, kad TS-LKD matoma kaip pagrindinė alternatyva viskam tam, kas dabar vyksta. Jeigu ne „valstiečiai“, tai kas dabar galėtų? Tai krypsta žvilgsniai į TS-LKD. Mes ruošiamės nuosekliai. O vakarienėje yra prie stalo pastatyta kėdė, o žmogus gali prisėsti, kai mano, kad jam yra laikas.

– Jei laimėtumėte rinkimus, kokiame poste matytumėte save? Darysite kaip R. Karbauskis, ar eisite į Seimo pirmininkus?

– Apie save aš labai nenoriu kalbėti per postų prizmę. Man tikrai nerūpi postai, būsiu ten, kur manęs reikės.

– Bet gal rinkėjui tai taip pat svarbu sužinoti prieš rinkimus, gal jis mato jus kaip premjerą, gal kaip Seimo pirmininką ir t.t.

– Mano pasiūlymas I. Šimonytei galioja, pergalės atveju aš ją tikrai matyčiau kaip premjerę. Nes ji sulauktų milžiniško pasitikėjimo. Manau, tai įtvirtinta ir yra pagrindas premjero posto. O aš būsiu ten, kur reikės. Matote, dar vienas labai pragmatiškas dalykas – derybos dėl koalicijos. Reikės koalicijos, reikės derėtis su partneriais ir t.t. Tai mano požiūris, kad Landsbergis turi turėti postą, būtų neteisingas. Aš to tikrai nedarysiu.

Mano pasiūlymas I. Šimonytei galioja, pergalės atveju aš ją tikrai matyčiau kaip premjerę.

– O kalbėjote su Roku Masiuliu apie galimybę jungtis į jūsų gretas?

– Nepatvirtinsiu ir nepaneigsiu (...) Jeigu bus, tai bus didelė žinia. 

– Kaip vertinate savo santykius su prezidentu? Kaip apskritai vertinate jo pirmuosius mėnesius?

– Konstruktyviai. Gali net susidaryti įspūdis, kad mes dažnu atveju tampame atrama prezidentui dėl įstatyminių iniciatyvų, kurios buvo teiktos Seime. Pavyzdžiui, veto dėl strateginių įmonių sąrašo... prezidentas grąžino, nes tai neteisinga, ir aš pritariu prezidento nuomonei. Ir mūsų frakcija buvo vienintelė, kuri palaikė. Keli žmonės turėjo savo nuomonę, bet jie ją turi visą laiką (...) Tuo tarpu nė viena kita frakcija nepalaikė prezidento.

– Konservatoriai prašė Lino Linkevičiaus nusišalinimo, o prezidento dialogą su Baltarusija laiko nesuprantamu. Tiek prezidentas, tiek pats ministras tai įvardino kaip jūsų ruošimąsi artėjantiems rinkimams. Kaip tai vertinate?

– L. Linkevičius yra labai keistą poziciją užimantis ministras. Jis prie visų valdžių tinka. Prie Dalios Grybauskaitės jis buvo kategoriškai prieš Astravo AE ir santykių atnaujinimą su Baltarusija. Dabar, pasikeitus prezidentui, jis atrado galimybę naują darbotvarkę pasiūlyti... Tai kokios yra jo vertybės? Už ką jis yra? Toks pigus pragmatiškumas. Mano nuomone, šitas ministras yra per ilgai ministras. Tai yra faktas. Jis yra praradęs savo vertybinį stuburą bei vertybinę poziciją. Jeigu būtų galimybė, Užsienio reikalų komitetas padarytų gerą darbą patvirtindamas jį ambasadoriumi, suteikdamas jam galimybę išvažiuoti į šiltus kraštus. O dabar jo pozicija savotiškas vėjarodis, kuris pakrypsta nuo kažko. Ar jis slėpė savo poziciją nuo Grybauskaitės, nes jos bijojo? O dabar nebebijo G. Nausėdos, tai kalba kitaip? Nelabai rimta. Mes turime tvirtą partijos poziciją – dialogas su Baltarusija turi būti pradėtas po to, kai žinosime, kas yra su Astravu. Situacija su Astravu nepasikeitusi visiškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

onute

onute portretas
ŠIMONYTE AŠ TAU TIESIAI I AKIS GALIU PASAKYTI TU VAGYLKA KAIP RETA

kauniete

kauniete portretas
GABRY NESITIKĖK PRIEGLUŠIAU ILYSTI I KAUNA TAI YRA LIETUVOJE ŠVARIAUSIAS MIESTA lLIETUVIŠKIAUSIAS DAUGIAU KAUNIEČIAI NIEKADA NEISILEIS KONSERVU MATJOŠIU ŠEIMINĖLĖS RINKSIM KOL SURASIM DORA MERA SEIMININKA SAŽININGA NES KAUNAS NE EILINIS MIESTAS TAI MIESTAS VERTAS LIETUVOS PASIDIDŽIAVIMO

BABA

BABA portretas
Idomu HENDRIKO DAKTARO SAVO GRETOSE NEMATO?
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių