„Kitų valstybių patirtis rodo, kad vis dėlto intensyvus testavimas visoje valstybėje leidžia identifikuoti besimptomius atvejus arba menkai simptominius atvejus, juos karantinuoti, izoliuoti ir tuo būdu mažinti viruso sklaidą. Lietuva pasirinko kitą kelią – mes esame mažiausiai testuojanti valstybė iš netgi Baltijos valstybių. Vakar absoliučiais skaičiais atsilikome dvigubai nuo Estijos ir Latvijos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, nėra atsakymų, kodėl Lietuvoje nuo viruso plitimo pradžių nebuvo atliekama daugiau koronaviruso tyrimų. Taip pat akivaizdu, kalbėjo G. Landsbergis, kad medikai yra prastai apsirūpinę apsaugos priemonėmis.

„Daug nerimo, kiek saugūs yra medikai. Mes padarėme apklausą savivaldybių ir paprašėme pateikti duomenis iš savo ligoninių, ir 9 iš 10 sako, kad jų turimos apsaugos priemonės yra minimalios“, – tęsė konservatorių lyderis.

Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs.

Kaip valdžios klaidą G. Landsbergis pažymėjo ir nuolat stringančią informacijos sklaidą.

„Manau, kad tai gali ateityje sukelti dideles pasitikėjimo problemas. Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.

Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta trečiadienį LRT radijui sakė, kad Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi gerų žingsnių valdyti koronaviruso plitimą, tačiau, atkreipė dėmesį S. Krėpšta, buvo padaryta ir klaidų, pavyzdžiui, įvardijo jis – medikų apsaugos priemonių trūkumas.

Reikės ieškoti papildomų galimybių padėti verslui

G. Landsbergis sako, kad jei situacija dėl koronaviruso užsitęs, gali tekti ieškoti papildomų būdų, kaip padėti verslui.

„Ko gero, pagrindinis klausimas yra, kiek ilgai viskas truks. Jeigu mėnesį, truputį daugiau, aš manau, kad su valstybės parama yra įmanoma maždaug stabilizuoti padėtį. Jeigu krizė trunka ilgiau, tai tada, matyt, reikėtų ieškoti papildomų galimybių padėti“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, pasiskolinti Lietuvai nebus lengva, nes skolinasi ir kitos šalys.

„Prieš mėnesį ar net prieš dvi savaites pasaulis buvo kitas ir valstybė skolinosi projektams, turėjo atitikti įvairius kriterijus, biudžeto subalansavimo, skolos ir t.t. Dabar realybė yra kita. Europos Sąjungoje visoms valstybėms yra nuimti biudžeto reikalavimai. Skolinasi visi. Mes turime iššūkių, Lietuva stojasi šiek tiek į eilės galą su savo poreikiais“, – sakė G. Landsbergis.

Seimas antradienį priėmė ekonomikos skatinimo paketą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.

Vyriausybei taip pat suteikta teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Priimtomis pataisomis, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, valstybės parama sieks 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai karantino metu), bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“

Kituose sektoriuose valstybės parama sieks 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus.“

Seimas taip pat pritarė savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki trijų mėnesių mokėti fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo asmuo negali vykdyti savo veiklos. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą.

Seimas turi spręsti ir Konstitucijos klausimus

G. Landsbergis teigia, kad karantino metu Seimas posėdžiuose turi teikti pirmenybę ne tik koronaviruso klausimams, bet ir su Konstitucija susijusiems įstatymo projektams.

G. Landsbergis primena, kad antradienį Seimas dėl koronaviruso nespėjo paskirti trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, todėl teismas šią savaitę tęsia darbą sena sudėtimi. Pasak konservatorių lyderio, Konstitucija įpareigoja Seimą tęsti darbus, nepriklausomai nuo padėties valstybėje.

„Būtų blogas precedentas pasakyti, kad Seimas nutraukia savo darbą. Konstitucinio Teismo išaiškinimas (...) yra, kad institucijos dirba nepertraukiamai, nepriklausomai nuo padėties valstybėje. Panašu, kad tokį sutarimą turime su valdančiaisiais, kad Seimas darbo nenutraukia. Klausimas, kokie dabar klausimai turi būti svarstomi. Pirmiausia, kurie susiję su koronavirusu, padėtimi ir visais kitais dalykais (...) Bet šalia to reikia įtraukti klausimus, kurie susiję su Konstitucija. Konstitucija mus įpareigoja tvirtinti teisėjus, bent jau balsuoti dėl jų. Man atrodo, Seimas turėtų šiame etape šitų dviejų klausimų nepaleisti iš bloko“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad parlamentarai, kurie nepritaria, jog Seimo plenariniai posėdžiai būtų sustabdyti karantino laikotarpiui, politikuoja. R. Karbauskio teigimu, Seime dirba daugybė žmonių, tad laikytis karantino yra būtina, o esant poreikiui, parlamentarai bet kada gali susirinkti.

G. Landsbergis: žiniasklaidai reikia padėti

G. Landsbergis teigia, kad jei žiniasklaida yra laikoma tiesos ir kritinio požiūrio garantu Lietuvoje, Vyriausybė turėtų padėti žiniasklaidos priemonėms, kovojant su koronaviruso protrūkio sukeltais finansiniais padariniais.

„Viena iš problemų, kurią aš dabar matau, tai yra būtent pasiekiamumas informacijos. Ten, kur nėra tiesos, tuoj pat ateina netiesa“, – penktadienio „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G. Landsbergis.

Viena iš problemų, kurią aš dabar matau, tai yra būtent pasiekiamumas informacijos. Ten, kur nėra tiesos, tuoj pat ateina netiesa.

Pasak G. Landsbergio, jeigu žiniasklaida yra laikoma tiesos ir kritinio požiūrio garantu Lietuvoje, vadinasi, šią sritį, pasak politiko, reikia gelbėti ir jai padėti.

„Manau, kad jeigu mes tikime ir pasitikime, kad žiniasklaida yra tiesos garantas Lietuvoje arba bent jau kritinio požiūrio garantas Lietuvoje, tai yra svarbu. Tai yra kritinė infrastruktūra, kurią reikia gelbėti ir kuriai reikia padėti“, – savo nuomone dalinosi politikas.

Seimo opozicijos lyderis taip pat akcentuoja, kad konservatoriai siūlo Vyriausybei atidžiau įvertinti sektorius, kuriems bankrutuojant kartu griūtų daugybė susijusių verslų.

„Manau, kad mūsų siūlymas ir kreipimasis į Vyriausybę buvo šiek tiek atidžiau įvertinti sektorius, kurie nukenčia labiausiai dėl to, kad yra sektoriai vieni, kurie jeigu griūna dabar, tai iš paskos grius daug verslų, kurie, sakykim, yra susiję. Į tai irgi reikėtų pažiūrėti ir netaikyti visiems vienodos pagalbos modelio“, – kalbėjo konservatorių partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu Vyriausybė svarstys priemones, leisiančias amortizuoti žalą, kurią Lietuvos žiniasklaidos priemonės patiria dėl koronaviruso protrūkio sukeltų padarinių ekonomikai.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat laikosi pozicijos, kad valdžia turi prisidėti švelninant nuostolius, kurie yra patiriami žiniasklaidos sektoriuje.