G. Landsbergis: dar nėra galutinai sutarta dėl postų Vyriausybėje

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad centro dešinės koaliciją subūrusios politinės jėgos dar nėra galutinai sutarusios dėl postų Vyriausybėje. Pasak jo, kol kas dar neaišku ir dėl jo darbo kurioje nors iš ministerijų.

„Gali būti, bet gali ir nebūti“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar jau yra aišku, kokios bus jo pozicijos naujoje valdančiojoje daugumoje.  

Paprašytas patikslinti, ar jo pavardė yra tarp kandidatų užimti kurios nors ministerijos vadovo postą Vyriausybėje, kuriai vadovaus Ingrida Šimonytė, G. Landsbergis atsakė, kad tokia tikimybė yra.

Visgi politikas pabrėžė, kad, kol nebus tarp koalicijos partnerių pilnai susitarta dėl visų ministerijų, atskirų pretendentų pavardžių užimti vieną ar kitą postą Ministrų Kabinete naujoji valdžia neskelbs.

„Apsisprendimas yra toks, kad būtų skelbiamas visas (ministrų – ELTA) sąrašas. Matyt, jis dar yra ne visas. Tad dėl konkrečių ministrų nesileidžiame į kalbas“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Kai jis bus visas su koalicijos partneriais suderintas – tai, ko gero, yra svarbiausias dalykas – tada jis bus visas ir paviešintas. Tada jis bus teikiamas prezidentui“, – pridūrė politikas.  

„Mes nenorime, kad suderinti nebaigtas sąrašas būtų plėšomas ir draskomas į visas puses. Labai suprantu norą matyti jį. Aš taip pat noriu matyti jį, frakcijos kolegos nori matyti jį. Tačiau prašome šiek tiek supratingumo, leisti pabaigti susitarti ir tuomet visą sąrašą paviešinti“, – aiškino konservatorius.  

TS-LKD frakcija penktadienį vienbalsiai frakcijos seniūnu išrinko G. Landsbergį. Nepaisant to, politikas tvirtino, kad tai nereiškia, jog jis negali būti ir ministru. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad G. Landsbergis yra realus pretendentas užimti užsienio reikalų ministro postą.

ELTA primena, kad naujosios valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – praėjusios savaitės antradienį teigė preliminariai pasitvirtinę ministrų portfelių kvotas. Tuomet teigta, kad nuspręsta į Seimo pirmininko postą kelti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Taip pat teigta, kad bent du ministerijų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.

Penktadienį į pirmąjį savo posėdį susirinkę parlamentarai Seimo pirmininke išsirinko V. Čmilytės-Nielsen.

A. Norkienės kandidatūrai priekaištų neturi

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antradienį vykusiame frakcijos posėdyje į Seimo vicepirmininkų postus nusprendė siūlyti Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Pauliaus Saudargo kandidatūras.

Pasak G. Landsbergio, toks sprendimas priimtas dėl to, kad šie asmenys įtikino frakcijos kolegas, jog gali pirmininkauti posėdžiams ir sutelkti žmones. Politikas taip pat patikino, kad „valstiečių“ siūlomai kandidatei į Seimo vicepirmininkes Aušrinei Norkienei „priekaištų neturi“.

Jeigu Seimo pirmininkė apsispręs kelti A. Norkienės kandidatūrą, tai gerbiame jos sprendimą.

„Ieškojome asmenų, kurie pirmiausia įtikintų mūsų pačių frakciją, kaip autoritetai, galintys pirmininkauti posėdžiams, sutelkti daugiau nei mūsų frakciją, įtikinti taip pat ir kolegas iš kitų frakcijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, buvo keltas siekis, kad valdyboje būtų atstovas tiek iš partijos, tiek iš krikdemiškojo partijos flango.

„Jei žiūrime į valdybą, tai liberalų atstovavimas yra labai ryškus ir matomas, Laisvės partija, taip pat. Tėvynės sąjunga turi tokį atstovavimą dėl savo frakcijos dydžio“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Kartu TS-LKD lyderis pabrėžė, kad „valstiečių“ kandidatei į Seimo vicepirmininkės poziciją A. Norkienei konservatoriai „neturi priekaištų“.

„Teikimui neturime priekaištų. Jeigu Seimo pirmininkė apsispręs kelti A. Norkienės kandidatūrą, tai gerbiame jos sprendimą. (...) Buvo pasigirdę prašymų garantuoti, tai vis dėlto yra autentiškiausias slaptas balsavimas. Nepaisant to, kad frakcijos seniūnas pasakytų ar kažkas reikalautų, kiekvienas žmogus eina balsuoti (...)“, – teigė G. Landsbergis.

Jis neslėpė, kad nuomonės apie A. Norkienės kandidatūrą frakcijoje yra skirtingos.

„Nuomonės yra įvairios, pasilikome prie laisvo balsavimo, jis yra neįpareigojantis“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad frakcijos siūlomi kandidatai – tiek R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, tiek P. Saudargas gali sulaukti plataus palaikymo iš įvairių parlamentarų.

Lietuva to ignoruoti negali

G. Landsbergis teigia, kad Lietuvos politikai susitikimuose su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda turėtų išsakyti savo poziciją dėl žmogaus teisių principų kaimyninėje šalyje.

„Tačiau ignoruoti iššūkius su kuriais susiduria mums artima valstybė – neįmanoma. Tai aš mėgstu sakyti, kad tam draugai ir yra, jog atkreiptų dėmesį, jeigu kas nors negerai iki galo. Manau, kad ir šiandien vykstančiose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys Lenkijos prezidento, kad Lietuva nėra akla ir neapsimeta akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja. Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus žmogaus teisių esantiems kaimynams, turiu galvoje Baltarusiją, turėtų tokius taikyti ir sau“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, Lenkija visuomet išliks Lietuvos strateginė partnerė.

Tai aš mėgstu sakyti, kad tam draugai ir yra, jog atkreiptų dėmesį, jeigu kas nors negerai iki galo.

„Lenkija Lietuvai yra strateginė partnerė. Buvo ir bus. Čia yra mūsų saugumo akmuo, ant kurio mes statome savo šalies saugumą, taip pat mūsų energetinės nepriklausomybės akmuo. Šito akmens nejudino iki šiol jokia valdžia, ir aš tikiuosi, kad būsima valdžia šito nepadarys“, – sakė jis.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80-120 tūkst. Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys patiria sunkumų net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.

Į Lietuvą antradienį darbo vizito atvyksiantį Lenkijos prezidentą A. Dudą šalies aktyvistės pasitiks protestais. Visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje teigia rodysiąs solidarumą su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl kaimyninėje valstybėje dar labiau sugriežtinto abortų įstatymo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių