Moterų – tik keturios

Naujoji Lietuvos ministrė pirmininkė I.Šimonytė tarp ES premjerų yra tik viena iš keturių moterų – jos dar vadovauja Vokietijos, Danijos ir Suomijos vyriausybėms.

46-erių I.Šimonytė tarp Europos šalių kolegų sutiks nemažai savo kartos politikų: apie dešimt jų maždaug penkeriais metais jaunesni ar vyresni, t.y. panašaus amžiaus kaip Lietuvos premjerė. Jaunesni už ją tik šešių valstybių – Estijos, Belgijos, Austrijos, Danijos, Suomijos ir Maltos – premjerai.

Lenkas, latvis, ispanas, dar keli premjerai pagal išsilavinimą, kaip ir I.Šimonytė, ekonomistai ar finansininkai, keli, kaip ir ji, yra dirbę banke, dėstę ekonomiką ir finansus universitetuose. O su Lenkijos, Belgijos, Čekijos vyriausybių galvomis ją sieja tai, kad jie irgi yra buvę finansų ministrais.

I.Šimonytė – septinta politikė, pradėjusi vadovauti savo šalies vyriausybei šiais metais. Šių metų debiutantai – ir Belgijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Airijos, Maltos ministrai pirmininkai.

I.Šimonytė tarp ES premjerų – viena iš keturių moterų. (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Tiesa, dauguma premjerų politinės patirties turi kur kas daugiau nei I.Šimonytė, nemažai jų – partijų pirmininkai, ilgamečiai nacionalinių ir Europos Parlamento nariai, buvę merai, daugelis vadovavę kelioms ministerijoms. Ne vienas – iš politinės dinastijos.

Lietuvos premjerės CV gana lakoniškas: dar studijuodama pradėjo dirbti Finansų ministerijoje, kur iškilo iki ministrės, buvo Lietuvos banko valdybos narė, universiteto dėstytoja, o dabar antrąkart išrinkta į Seimą. Ne vieno jos kolegos Europoje biografijose kur kas daugiau gyvenimiškų ir politinių perturbacijų, tarp jų ir ne visai malonių.

Skirtingas kelias

Artimiausių mūsų kaimynų premjerų kelias iki savo šalies vyriausybės galvos labai skirtingas. Štai dabar 56-erių Arturas Krišjanis Karinis Latvijoje, kurios premjeru dabar yra, pirmą kartą apsilankė būdamas dvidešimties, 1984-aisiais. Jis gimė JAV latvių emigrantų šeimoje, jaunystėje aktyviai dalyvavo Amerikos latvių bendruomenės veikloje. A.K.Karinis įgijęs tikrai įvairiapusį išsilavinimą – baigęs matematikos, filosofijos, literatūros, kalbotyros studijas, daktaro laipsnį apsigynęs kompiuterių kalbos tema. Jis moka latvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas.

1997-aisiais jis persikėlė gyventi į Latviją. Čia įsteigė šaldytų maisto produktų verslą. 2002 m. prisidėjo steigiant Naujojo laiko partiją, vėliau įsijungusią į "Vienybės" susivienijimą. Pastaruosius du dešimtmečius buvo renkamas į Latvijos ir Europos parlamentus, dirbo ekonomikos ministru. Bet premjeru tapo gana netikėtai: po 2018-ųjų parlamento rinkimų didesniųjų partijų lyderiai nesugebėjo sutarti dėl koalicijos, tad prezidentas pasirinko A.K.Karinį kaip kompromisinį kandidatą, nors jis ir atstovavo mažiausiai partijai parlamente.

Estijos ministras pirmininkas 42-ejų Juris Ratas šiame poste – nuo 2016 m. pabaigos. Kaip ir I.Šimonytė, pagal išsilavinimą jis ekonomistas. Iki premjero posto J.Ratas užėmė ir kitus aukštus politinius postus – yra buvęs Talino meru, parlamento vicepirmininku. Politika, galima sakyti, lydėjo jį nuo mažens: jo tėvas taip pat politikas, Centro partijos, kuriai dabar vadovauja jo sūnus, veikėjas.

Lenkijos vyriausybei vadovaujantis 57-erių Mateuszas Jakubas Morawieckis taip pat ekonomistas, bet dar studijavęs istoriją, Europos teisę. Kaip ir I.Šimonytė, jis dėstė poroje universitetų. Jis buvo garsus bankininkas, vadovavo "Bank Zachodni WBK".

Politinės karjeros laiptais M.J.Morawieckis ėmė staigiai kilti nuo 2015-ųjų: buvo vicepremjeras, plėtros ir finansų ministras, o 2017-aisiais gruodį tapo premjeru. Bet politikoje jis nuo pat paauglystės – dalyvavo antikomunistiniame judėjime, būdamas vos dvylikos jau padėjo kopijuoti pogrindinę politinę literatūrą, paskui platino Solidarumo leidinius, pats leido nelegalų politinį laikraštį, dalyvavo protesto mitinguose ir streikuose.

Veteranų veteranė

Ilgiausiai savo šalies vyriausybei vadovauja 66-erių Vokietijos kanclerė Angela Merkel – nuo 2005-ųjų. Beje, ji savo šalyje pirmoji moteris šiame poste.

Ilgiausiai savo šalies vyriausybei vadovauja 66-erių Vokietijos kanclerė A.Merkel – nuo 2005-ųjų. (Scanpix nuotr.)

Galingiausia pasaulio politikos moterimi vadinama A.Merkel iki politinės karjeros buvo mokslininkė chemikė. Savo politinę karjerą ji pradėjo dar 1989 m. revoliucijų išvakarėse Rytų Vokietijoje, o po Vokietijos susivienijimo 1990 m. buvo išrinkta į Bundestagą. Būdama 37-erių ji paskirta moterų ir jaunimo teisių ministre, paskui dirbo aplinkosaugos, branduolinės saugos ministre. 2000 m. tapo pirma Krikščionių demokratų sąjungos lydere ir poste išbuvo beveik devyniolika metų.

Vengrijos premjeras 57-erių Viktoras Orbanas vyriausybei su pertrauka vadovauja tik kiek trumpiau nei A.Merkel. Pirmąkar ministru pirmininku jis buvo 1998–2002 m., paskui – nuo 2010-ųjų iki dabar.

Vengrijos premjeras V.Orbanas vertinamas ypač kontroversiškai. (Scanpix nuotr.)

Antidemokratiškais pareiškimas ir sprendimais išsiskiriantis vengras savo politinės karjeros pradžioje pagarsėjo, kai 1989 m., perlaidojant Vengrijos nacionalinio didvyrio Imre's Nagy palaikus, pasakė viešą kalbą, kurioje reikalavo sovietų kariuomenės išvedimo ir laisvų rinkimų. Oksforde politinę filosofiją studijavęs teisininkas 1988-aisiais su bendraminčiais įsteigė Jaunųjų demokratų sąjungą "Fidesz", po poros metų išrinktas į parlamentą. Tiesa, V.Orbanui vadovaujant "Fidesz", partija nutolo nuo liberalizmo.

Beje, Europa turėjo du premjerus Orbanus, tačiau Rumunijos politiko Ludovico Orbano karjera šiame poste truko kur kas trumpiau nei jo bendrapavardžio Vengrijoje: 57-erių Rumunijos premjeras po metų poste ką tik atsistatydino dėl jo partijos nesėkmės rinkimuose.

Nyderlandų ministras pirmininkas 53-ejų Markas Rutte šiame poste – nuo 2010-ųjų ir pareiškė sieksiąs būti perrinktas ketvirtajai kadencijai, nes nori ir toliau vadovauti šaliai ir jos pastangoms įveikti koronaviruso pandemiją. Jo politinėje biografijoje – ir valstybės socialinių reikalų ir užimtumo, švietimo, kultūros ir mokslo sektoriaus sekretoriaus pareigos. Bet pagal išsilavinimą mokytojas istorikas Nyderlandų premjeras lig šiol dvi valandas per savaitę vidurinėje mokykloje Hagoje moksleivius moko socialinių mokslų.

Įsitvirtina jaunesnė karta

Europoje vadovauti vyriausybėms patikima ir labai jauniems politikams. Austrijos kancleris 34-erių teisininkas Sebastianas Kurzas, kai 2017 metais pirmą kartą buvo paskirtas į šį postą, buvo jauniausias vyriausybės vadovas pasaulyje. Prieš tai, kai 2013-aisiais tapo užsienio reikalų ministru, buvo jauniausias tarp ES šalių kolegų. Pernai jis atsistatydino kilus korupciniam vadinamajam Ibizageito skandalui, kai buvo paskelbtas Ibisoje slapta nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame vicekancleris su Rusijos oligarcho dukterėčia apsimetusia moterimi aptarinėjo galimybę perimti didžiausio bulvarinio Austrijos laikraščio kontrolę.

Bet, S.Kurzo vadovaujamai Liaudies partijai vėl laimėjus rinkimus, šių metų sausį jis susigrąžino kanclerio postą.

Austrijos kancleris 34-erių S.Kurzas, kai 2017 m. pirmą kartą buvo paskirtas į šį postą, buvo jauniausias vyriausybės vadovas pasaulyje. (Scanpix nuotr.)

Kol austras jį buvo praradęs, jauniausios vyriausybės vadovės pasaulyje titulą buvo perėmusi Suomijos premjerė Sanna Marin. Kai pernai gruodį S.Marin buvo įduotas vyriausybės vairas, jai ką tik buvo suėję 34-eri.

S.Marin augo vargingai besiverčiančioje šeimoje, iš kurios pirmoji įstojo į universitetą. S.Marin tėvai išsiskyrė, kai ji buvo dar vaikas, ją augino mama su partnere. Studijuodama vadybą, būsima premjerė dar dirbo ir kasininke. Plačiai nuskambėjo, kai po jos paskyrimo vadovauti šalies vyriausybei Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme metė užgaulią repliką – priminė Rusijos bolševikų vado Lenino citatą, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę, o štai dabar pardavėja tapo ministre pirmininke.

Jauna politikė 2013–2017 m. vadovavo Tamperės miesto tarybai, 2015 m. išrinkta ir į parlamentą. 2019-aisiais vėl tapo parlamentare, paskirta transporto ir komunikacijų ministre. Kai tapo premjere, jos dukrelei nebuvo nė dvejų metų, o šiemet rugpjūtį suomiai sveikino savo premjerę sutuoktuvių proga – ji ištekėjo už buvusio futbolininko.

Beje, šią vasarą ištekėjo dar viena – Danijos premjerė. 43-ejų Mette Frederiksen pagaliau pavyko surengti savo vestuves, kurios dėl intensyvių pirmųjų jos darbo šiame poste metų, įskaitant koronaviruso pandemiją, buvo atidėtos tris kartus. 2019 m. birželį M.Frederiksen tapo jauniausia premjere Danijos istorijoje ir antra moterimi šiame poste. Bet socialinius mokslus ir Afrikos studijas baigusi M.Frederiksen politikoje – ne naujokė: nuo 2001 m. renkama į parlamentą, vadovavo Teisingumo, Darbo ministerijoms.

Kai kuriose šalyse premjero poste debiutuoja ir vyresnio amžiaus politikai. Šią liepą pirmąkart Prancūzijos premjeru tapo 55-erių Jeanas Castexas. Anksčiau jis buvo Pradeso miesto meras, vietos savivaldybių federacijos prezidentas, sveikatos ministras, dirbo prezidentūroje. Balandį jis buvo paskirtas koordinuoti procesus valstybei išeinant iš COVID-19 karantino, o liepą tapo premjeru.

Nuo šio birželio Airijos vyriausybei vadovauja 60-ies Michealas Martinas, anksčiau dirbęs švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, verslo ir darbo užsienio reikalų ministru.

Dinastijų tęsėjai

Jaunosios suomių premjerės kelias į šį postą – kaip politikos Pelenės, o kai kurie jos kolegos Europoje net ne pirmi, šeimoje tapę premjerais. Pernai Graikijos vyriausybei pradėjęs vadovauti 52-ejų Kyriakas Mitsotakis – vienos garsiausių šalies politikų dinastijų atstovas. Ministru pirmininku yra buvęs ir jo tėvas Konstantinas, vienas ilgiausiai parlamente išdirbusių politikų, Naujosios demokratijos partijos, kuriai vadovauja jo sūnus, garbės pirmininkas. Premjero sesuo Dora Bakoyannis – buvusi užsienio reikalų ministrė ir Atėnų merė, o dabartiniam sostinės merui premjeras yra dėdė.

K.Mitsotakis gimė, kai jo šeima Graikijos karinės chuntos buvo laikoma namų arešte. Kai jam tebuvo metukai, šeimai pavyko pabėgti į Turkiją, iš kurios vėliau jie išvyko į Paryžių. Būsimas premjeras baigė studijas, dirbo bankų ir finansinių paslaugų sektoriaus įmonėse Londone, paskui įsteigė savo bendrovę.

2003-iaisiais verslą iškeitė į politiką. Netrukus buvo išrinktas į parlamentą; tapęs valstybės valdymo reformų ministru drastiškai sumažino valstybės tarnautojų skaičių, įgyvendino mokesčių reformą. Jo vadovaujama Naujosios demokratijos partija pernai vėl laimėjo parlamento rinkimus ir liepą K.Mitsotakis tapo premjeru.

O Maltos vyriausybės vadovu šiemet sausį tapęs parlamentaras, teisininkas 43-ejų Robertas Abela – buvusio Maltos prezidento sūnus. Beje, maltiečių premjeras – labai sportiškas: jaunystėje žaidė net nacionalinėje jaunimo futbolo komandoje, dukart dalyvavo kultūrizmo nacionaliniuose čempionatuose.

Iš politikų dinastijos – ir tik šį spalį Belgijos premjeru tapęs 45-erių Alexanderis De Croo. Jo tėvas buvo garsus politikas, parlamento narys. Naujasis belgų premjeras daug metų dirbo privačiame versle, o 2006 m. tapo Flamandų liberalų partijos nariu, po trejų metų išrinktas jos pirmininku. Pastaruosius aštuonerius metus jis buvo vystymo ir skaitmenizavimo, finansų, pensijų ministru, vicepremjeru.

Lydi skandalai

Ne vieno premjero biografija nusagstyta skandalais. Kontroversiškojo Vengrijos premjero V.Orbano sąjungininkas Europoje – Slovėnijos premjeras, populistinės antiimigrantiškos Demokratų partijos ilgametis lyderis 62-ejų Janezas Janša ką tik pagarsėjo pasiskubinęs pasveikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą su pergale rinkimuose.

J.Janša premjeras trečiąkart. Pirmąją kadenciją 2004–2008 m. jį lydėjo kritika dėl politinio spaudimo žurnalistams, o 2008-ųjų rinkimų išvakarėse kilo kyšininkavimo skandalas. Už kyšininkavimą jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurią vėliau panaikino Konstitucinis Teismas. Jis nurodė nagrinėti bylą iš naujo, tačiau jau buvo suėjusi senatis. 2012-aisiais J.Janša vėl stojo prie vyriausybės vairo, bet po metų buvo priverstas atsistatydinti dėl korupcijos skandalo. Šių metų kovą jis vėl susigrąžino premjero portfelį.

J.Janša baigęs gynybos studijas, 1990–1994 m. buvo gynybos ministras. Tuo metu vyko karas už nepriklausomybę ir jis buvo viena pagrindinių Slovėnijos nepriklausomybės užtikrinimo 1991-aisiais figūrų. Bet dabar jis garsėja savo populistine retorika ir karingais pasisakymais prieš oponentus bei žiniasklaidą socialiniame tinkle "Twitter".

Trečią kadenciją premjero poste – ir bulgaras 61-ų Boykas Borisovas. Pirmą kartą premjeru tapo jis tapo 2009-aisiais, bet jo vyriausybė 2013 m. krito po masinių protestų dėl aukštų elektros kainų ir skurdo. Netrukus vėl tapo premjeru, bet po trejų metų atsistatydino, kai jo vadovaujamos partijos kandidatė pralaimėjo prezidento rinkimus. Nuo 2017-ųjų – trečias jo dublis šiame poste.

Tiesa, šią liepą jam teko atlaikyti parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo. Gatves tvindė protestuotojai prieš korupciją, reikalavę jo atsistatydinimo, bet premjerui portfelį pavyko išsaugoti. Jis yra susilaukęs kaltinimų korupcija ir net ryšiais su nusikalstamu pasauliu, spaudos laisvės ribojimu, buvo kilę skandalų ir dėl jo asmeninio gyvenimo.

B.Borisovas yra buvęs nuversto komunistų diktatoriaus Todoro Živkovo asmens sargybinis, vėliau saugojo iš tremties grįžusį buvusį karalių Simeoną II. Savo politinę karjerą 2001-aisiais jis pradėjo Vidaus reikalų ministerijoje Sofijoje, užsitarnavo generolo laipsnį. 2005–2009 m. buvo Sofijos meras.

Beje, B.Borisovas turi ir dar vieną titulą – 2013 m. tapo vyriausiu amžiumi futbolininku, žaidusiu Bulgarijos profesionalų lygoje. Tačiau prieš tai Metų futbolininku jis buvo išrinktas ne už puikų žaidimą, o taip sarkastiškai bandant atkreipti dėmesį į futbolo situaciją Bulgarijoje.

Nuo 2017 m. Čekijos vyriausybei vadovaujantis 66-erių ekonomistas Andrejus Babišas taip pat buvo įsivėlęs į ne vieną skandalą. Jis lyginamas su Italijos ekspremjeru Silvio Berlusconi, o žurnalas "Foreign Policy" A.Babišą pavadino Babiskoniu. Jis – buvęs finansų ministras, milijardierius, agrarinės kontroliuojančiosios bendrovės "Agrofert" savininkas, žiniasklaidos magnatas.

Kai 2011 m. antras Čekijoje pagal valdomą turtą A.Babišas nusprendė pasukti į politiką ir įsteigė populistinę Nepatenkintų piliečių partiją ANO, žadėjo išnaikinti korupciją ir nepotizmą tarp politinio elito. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad stambios sumos iš europinių fondų tenka jo valdytai kontroliuojančiajai bendrovei. Premjeras kaltintas, kad bando paveikti prieš jį vykdomus baudžiamuosius tyrimus. Jam primenama ir komunistinė praeitis, metami šešėliai neva bendradarbiavus su Čekoslovakijos saugumo tarnybomis.

Tarp Europos ministrų pirmininkų – nemažai daugiavaikių: latvių, estų, lenkų, čekų, prancūzų premjerai turi po keturis vaikus, o vengras V.Orbanas – penkis.

O šiemet kovą Slovakijos vyriausybei pradėjusį vadovauti 47-erių Igorį Matovičių "France-Presse" agentūra yra apibūdinusi kaip ekscentrišką milijonierių, žiniasklaidos magnatą ir neprognozuojamą politiką. 2010-aisiais jis pirmą kartą išrinktas į parlamentą, kitais metais įsteigė antikorupcinį judėjimą "Paprasti žmonės", net naudodamasis melo detektoriumi įrodinėjo niekada neėmęs kyšių. Vis dėlto ir jam buvo reikšta įtarimų neskaidriais sandoriais, tiesa, politikas juos neigia. Tačiau neneigia, kad jo diplominis darbas buvęs plagiatas, bet, pasak jo, tai nėra tokia didelė problema kaip korupcija.

Ir be diplomo

Daug premjerų vadovauja rinkimus laimėjusioms partijoms, nors nepartinė I.Šimonytė – ne vienintelė išimtis. Nepartinis teisės profesorius 56-erių Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte politinę karjerą pradėjo 2018-aisiais, kai buvo paskirtas technokratinės ar vadinamosios profesionalų vyriausybės ministru pirmininku. Iki tol jis buvo padaręs įspūdingą teisininko karjerą, studijavęs ir dirbęs elitiniuose Kembridžo, Sorbonos, Niujorko universitetuose. Dabar jam premjero mandatas suteiktas antrą kartą.

Teisininkas – ir Liuksemburgo premjeras 47-erių Xavieras Bettelas. Šiame poste jis nuo 2013-ųjų ir buvo pirmas šalies premjeras, atvirai deklaravęs esąs gėjus.

Nuo 2014-ųjų Švedijos vyriausybei vadovaujantis dabar 63-ejų Kjellas Stefanas Löfvenas iš kolegų išsiskiria tuo, kad iki šio posto iškilo iš profsąjungų veikėjų ir neturi universiteto diplomo. Kai jam buvo dešimt mėnesių, vieniša jo mama atidavė kūdikį į vaikų namus, nes negalėjo išlaikyti dvynių berniukų. Būsimas premjeras augo globėjų šeimoje. Į Socialdemokratų partijos jaunimo organizaciją įsitraukė būdamas vos trylikos. Po mokyklos dirbo suvirintoju gamykloje. Įstojo studijuoti socialinių mokslų, bet po pusantrų metų buvo pašalintas. Kur kas geriau sekėsi veikla profsąjungose ir Socialdemokratų partijoje, kurios pirmininkas yra jau aštuoneri metai.

Beje, tarp Europos ministrų pirmininkų – nemažai daugiavaikių: latvių, estų, lenkų, čekų, prancūzų premjerai turi po keturis vaikus, o vengras V.Orbanas – penkis.