- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienio vakarą Europos Parlamente (EP), per plenarinę sesiją, paminėtas sovietų pradėtų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis.
„Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pakeitė istoriją ir atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai įsiveržti į Lenkiją, o po to leido sovietams įsiveržti į Baltijos šalis ir jas aneksuoti. Mes turime kalbėti apie šių režimų padarytus nusikaltimus“, – per EP posėdį sakė ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali).
Anot jos, „išsaugodami atmintį apie juodąją totalitarinių režimų patirtį įsipareigojame išsaugoti mūsų bendras vertybes: žmogaus orumą, demokratiją ir teisinės valstybės principą“.
Kita vertus, eurokomisarė pažymėjo sovietų karių vaidmenį kovojant su fašistine Vokietija.
„Taip, istorija yra sudėtinga, negalime pamiršti to vaidmens, kurį Raudonoji armija suvaidino karo metu, kai Hitleris apgavo Staliną ir įsiveržė į sovietų okupuotas dalis. Nepamirškime, kad sovietų kariai išstūmė nacius iš Rytų ir Centrinės Europos ir daug kur aukojosi. Tačiau po tai, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai dešimtmečius kentė nuo totalitarinio režimo“, – sakė ji.
Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad komunizmo nusikaltimai niekuomet nebuvo moraliai ir teisiškai įvertinti tarptautinėje visuomenėje.
„Masiniai trėmimai, Gulago sistema turėtų būti pripažinti kaip nusikaltimai žmonijai“, – sakė ji.
R. Juknevičienė pasakojo, kad į Sibirą buvo ištremta ir jos mamos šeima.
„Prieš 80 metų mano motina su savo šeima buvo ištremti į Sibirą, jai buvo devyneri metai. Jos tėvas ir broliukas negrįžo, o mano motina šiandien svajoja, kad atminimas apie jos tėvą ir kitas Gulago aukas vieną dieną bus pagerbtas Europos Sąjungos lyderių drauge su laisvos Rusijos prezidentu“, – sakė politikė.
Kitas Lietuvos europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad nuo sovietų teroro nukentėjo milžiniškas žmonių skaičius.
„Tik per kelias dienas 1941 metais sovietai iš Baltijos valstybių ištrėmė virš 200 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinio trėmimo aukomis tapo virš 6 mln. žmonių“, – sakė jis.
„Didelį nerimą kelia, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau slepia Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus. Istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų. Manyčiau, kad mes, Europos Parlamentas, Europos Komisija, galėtume ir turėtume dėti daugiau pastangų tyrinėjant, įvertinant, įamžinant šią istorinę patirtį“, – teigė jis.
Europarlamentė iš Latvijos Dace Melbardė taip pat akcentavo, kad negalima leisti falsifikuoti istorijos.
„Trėmimai, kuriuos vykdė sovietų valdžia, buvo genocidas, nukreiptas prieš daugelį etninių mažumų. Tokia buvo Stalino ambicija ir taip jis siekė palaužti laisvą žmonių valią bei tautų apsisprendimo teisę“, – tvirtino ji.
1941 metų birželio 14 dieną Sovietą Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi4
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?6
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų5
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
I. Šimonytė: prezidento atsisakymas liudyti VSD komisijai rodo nepagarbą Seimui56
Prezidento atsisakymas liudyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusiai laikinajai komisijai rodo nepagarbą Seimui, o šalies vadovui užduoti klausimai „niekur nedingsta“, sako premjerė Ingrida Š...
-
A. Mazuronis ketina siūlyti Darbo partijai nedalyvauti EP rinkimuose, stabdyti V. Uspaskicho narystę6
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarsto siūlyti partijai trauktis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų. ...