- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos vidaus reikalų ir migracijos ministrai penktadienį Vilniuje dalyvaus „Sienų valdymo konferencijoje“.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, renginyje bus aptariama Europos Sąjungos politika sienų apsaugos ir migracijos srityse.
Konferencijos dalyviai taip pat diskutuos, kokios priemonės padėtų efektyviai valdyti neteisėtos migracijos krizes, kaip geriausiai apsaugoti ES išorės sieną, kartu sprendžiant neteisėtos migracijos, antrinės migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis problemas.
Lietuvos, Lenkijos, Austrijos ir Graikijos organizuojamame renginyje laukiama 29 šalių delegacijų. Joje dalyvaus 15 ES ir Šengeno šalių vidaus reikalų ir migracijos ministrų, įskaitant ir ES Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją.
Į susitikimą taip pat atvyksta „Frontex“ vadovas Fabrice’as Leggeri (Fabrisas Ležeri), už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Šią savaitę vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, jog Lietuvai ir kitoms šalims susiduriančioms su neteisėtų migrantų krize ypač svarbu užsitikrinti Bendrijos palaikymą dėl ES teisės aktų pokyčių.
Vienas iš svarbiausių teisės aktų – Šengeno sienų kodeksas, kurio pakeitimo projektą parengė Europos Komisija.
Mūsų siūlymas buvo ir fizinio barjero legitimizavimas. Ten yra paminėtos prevencinės priemonės, manytume, kad tai apima ir stebėjimą, ir fizinį barjerą.
„Vienas iš mūsų esminių siūlymų buvo tam tikras Šengeno išorinių sienų stebėjimo sistemų standartas, tai tas yra įtraukta. Mūsų siūlymas buvo ir fizinio barjero legitimizavimas. Ten yra paminėtos prevencinės priemonės, manytume, kad tai apima ir stebėjimą, ir fizinį barjerą“, – kalbėjo jis.
Viceministras pabrėžė, kad su tuo susiję pokyčiai gali užtrukti iki metų, nes tam turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.
A. Abramavičiaus teigimu, Lietuva taip pat siekia ES teisės aktų pokyčių, leidžiančių laikinai taikyti tam tikras su sienų kontrole susijusias išimtis toms šalims, kurios susiduria su „migracijos instrumentalizavimu“. Viena iš pagrindinių įteisinti siekiamų priemonių – migrantų neįleidimas.
Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, kurios ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentarai tikslins tvarką dėl religinių bendrijų pripažinimo
Parlamentarai ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kad religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalėtų likti pakibęs ore, o Seimas būtų įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą. ...
-
A. Anušauskas Vilniuje su Latvijos kolege aptars šalių bendradarbiavimą gynyboje
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Latvijos gynybos ministre Inara Murniece ketvirtadienį Vilniuje aptars tolesnį šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. ...
-
Seimas apsispręs, ar už agresoriaus palaikymą atimti Lietuvos pilietybę
Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka gautos Lietuvos pilietybės. ...
-
G. Nausėda su ES lyderiais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) lyderiais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. ...
-
G. Nausėda: Kinijos lyderio vizitas Maskvoje yra nepriimtinas bei kelia nerimą
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, o Tarptautiniam baudžiamajam teismui siekiant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino arešto už karo nusikaltimus, Kinijos prezidento vizitas Maskvoje yra nepriimtinas ir kelia nerimą, sako Gitanas Nausėda. ...
-
Dėl žmonos įsidarbinimo LTG iš pareigų traukiasi ekonomikos ir inovacijų viceministras16
Sulaukus kaltinimų nepotizmu, kai „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė, iš pareigų nutarė pasitraukti jos sutuoktinis ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurg...
-
Po A. Belickaitės įdarbinimo LTG, prezidentas siūlo svarstyti atsistatydinti A. Armonaitei37
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei korporatyvinių reikalų direktore paskyrus ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinę Agnę Belickaitę, prezidentas Gitanas Nausėda tai įvardija kaip nepotizmą ir ragina ministrę A...
-
A. Vaitkus skelbia sutaręs dėl valdančiosios koalicijos su „Laisve ir teisingumu“, LVŽS12
Išrinktasis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigia sutaręs formuoti valdančią koaliciją su „Laisvės ir teisingumo“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais, sutartį ketinama pasirašyti kitą savaitę. ...
-
K. Bartoševičiaus byloje – naujos detalės: kai miegodavome, jis įsėlindavo į mūsų kambarį61
Seksualiniu vaikų prievartavimu įtariamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius nepripažįsta savo kaltės, skelbia portalas delfi.lt. ...
-
G. Landsbergis apie Kinijos lyderio vizitą Rusijoje: pasaulyje formuojasi du poliai
Pasaulyje formuojasi du galios poliai: vienam priklauso įtariami karo nusikaltėliai, kitam – šalys, siekiančios išsaugoti pagarba ir taisyklėmis grįstą tvarką, po Kinijos lyderio vizito Rusijoje sako Lietuvos užsienio reikalų minis...