Esminis klausimas rinkimų pusiaukelėje: kas laimės, o kas valdys

Tarpinis finišas

Antrus Seimo rinkimus iš eilės pirmojo turo dieną merkė lietus – gera žinia konservatoriams: šios partijos rinkėjai laikomi drausmingiausiais, tokiais, kurių joks lietus nesulaikys nuo ėjimo balsuoti. Ir tikrai antri rinkimai iš eilės Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) daugiamandatėje apygardoje pirmi, bet šįsyk – su kur kas svaresne persvara. 2016 m. jie pranoko Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) vos vienu mandatu – laimėjo 20, o valstiečiai 19, dabar – septynių mandatų skirtumas konservatorių naudai 23:16.

Šįsyk TS-LKD žymiau pirmauja ir pagal antro turo vienmandatėse apygardose finalininkų skaičių: po dviejų savaičių antrame ture dėl mandato varžysis 54 konservatoriai ir 32 valstiečiai. Prieš ketverius metus ir čia buvo beveik lygiosios: TS-LKD turėjo 42, LVŽS – 40 finalininkų, iš jų abi partijos turėjo po lygiai pirmaujančių – po 21. Šįsyk pirmauja 36 konservatoriai ir tik 13 valstiečių. Be to, anuomet, kaip ir dabar, konservatoriams atstovaujanti Ingrida Šimonytė laimėjo vienmandatėje jau pirmame ture.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Tačiau 2016-aisiais antrame ture konservatoriai telaimėjo 10, o LVŽS – net 35 apygardose. Bet anuomet suveikė naujumo efektas, nes LVŽS, nors nenauja partija, bet į rinkimus ėjo kaip naujai persiformavusi nepartinių profesionalų politinė jėga. Dabar naujumo efekto nebelikę, o valdžios partijas dalis nusivylusių rinkėjų visuomet baudžia.

Tiesa, prasta žinia konservatoriams: sociologinėse apklausose jie – viena rečiausiai nurodoma kaip antrasis pasirinkimas – "Vilmorus" apklausose ją kaip antrą variantą nurodė vos 3,6 proc. kitų politinių jėgų elektorato, o štai LVŽS – net 8 proc., primena "Vilmorus" visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktorius Vladas Gaidys.

Beje, šįsyk konservatoriai pirmą kartą nesirinko drauge laukti pirmo turo rezultatų, motyvuodami ne tik situacija dėl COVID-19, bet ir tuo, kad pirmas turas – tik tarpinė rinkimų stotelė, tad švęsti dar anksti.

Pirmas turas – tik tarpinė rinkimų stotelė, tad švęsti dar anksti.

"Valstiečių" nenušlavė

Vis dėlto rinkėjai, ankstesniuose rinkimuose dažnai balsuodavę svarstyklių principu ir kaskart versdami valdžią, šįsyk "valstiečių" visai nenušlavė – antra vieta valdančiajai partijai yra gana geras rezultatas. Galima teigti, kad LVŽS lig šiol gal net sėkmingiausiai išbandymą valdžia išlaikiusi partija.

Be to, atkreipia dėmesį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, anksčiau prieš rinkimus naujai gimusios ar persiformavusios politinės jėgos labai greitai suskildavo ar prarasdavo įtaką. O LVŽS ne tik įsitvirtino politiniame žemėlapyje, bet net ir užėmė lig tol dešimtmečius socialdemokratams priklausiusią poziciją. Amžinoje dviejų ideologinių sparnų – konservatorių ir socialdemokratų priešpriešoje pastarųjų vietą antri rinkimai iš eilės užėmė "valstiečiai".

Vis dėlto LVŽS šįsyk akivaizdžiai neprilygsta konservatoriams. Net sąrašo lyderis premjeras Saulius Skvernelis vienmandatėje į finalą išėjo vos su 14,4 proc. balsų, nusileisdamas daugiau kaip dvigubai rinkėjų paramos sulaukusiai jaunai konservatorei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei.

Saulius Skvernelis

V.Tomaševskio eros pabaiga?

Bet dvi kitos valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos liko už borto. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) iki 5 proc. pritrūko labai nedaug – vos 0,18 proc. Per praėjusius rinkimus jie taip pat balansavo ant 5 proc. ribos, bet ją 0,48 proc. pavyko peržengti.

Šiuose rinkimuose už LLRA-KŠS balsavo beveik 13,5 tūkst. mažiau rinkėjų. Tikėtina, gal šįsyk daugiau rusakalbių balsų nuėjo Darbo partijai.

LLRA-KŠS lyderis V.Tomaševskis pažadėjo atsistatydinti, jei jo partija neperžengs 5 proc. kartelės. Jei pažadą tesės, baigsis jo 21 metus užsitęsusi era. 1994 m. jis buvo vienas šios partijos įkūrimo iniciatorių, pirmininko pirmasis pavaduotojas, o nuo 1999-ųjų – rekordinį laiką – jos pirmininkas. Bet vakar jis jau ėmė abejoti, ar partija sutiks su savo amžinojo lyderio atsistatydinimu.

Valdemaras Tomaševskis

Kitas klausimas, kaip pakeistų šią partiją naujas lyderis ir kas juo taptų – prokremliškais pareiškimais pagarsėjęs Zbignevas Jedinskis, partijos sąraše buvęs įrašytas pirmas, bet po reitingavimo likęs trečias, o vienmandatėje tik ketvirtas, ar rinkėjų į lyderes iškelta kur kas nuosaikesnė Rita Tamašunienė?

Beje, LLRA-KŠS atstovų Seime jau turi. Kaip ir per praėjusius rinkimus, tik trijose vienmandatėse nugalėtojui išaiškinti pakako vieno turo, ir du iš jų – vėl LLRA-KŠS atstovai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič. Antrame ture varžysis dar du.

Socialdemokratų fiasko

Seimo užribyje liko ir valdančioji Socialdemokratų darbo partija. Jos lyderis politikos senbuvis ekspremjeras Gediminas Kirkilas vienmandatėje liko tik septintas ir sakosi jau rengiasi daugiau laiko skirti žvejybai, tenisui, knygoms.

Į finalą naujai įsteigtoje vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje nepateko net "socialdarbiečių" sąrašo vedlys – partijai nepriklausantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sociologų apklausose buvęs tarp populiariausių valstybės politikų.

Nors kita buvusių partijos bičiulių – Socialdemokratų partija (LSDP) vėl bus Seime, bet, galima sakyti, rinkimuose abiejų socialdemokratai patyrė fiasko. LSDP gavo mažiau, nei jiems leido tikėtis sociologinės apklausos, – aštuonis mandatus ir partijų rikiuotėje liko ketvirta. Antrame ture rungsis 12 jos atstovų.

Po pralaimėtų 2016-ųjų rinkimų, kai LSDP pirmame ture laimėjo trylika, o antrame dar septynis mandatus, tuometis partijos lyderis Algirdas Butkevičius atsistatydino. Tikėtina, dabar vėl atsinaujins diskusijos apie Gintauto Palucko gebėjimą būti partijos lyderiu. Jis pats išėjo į antrą turą vienmandatėje apygardoje, bet antruoju numeriu, nusileisdamas konservatorių atstovui. Pernai kandidatuodamas į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Vilniaus Žirmūnų apygardoje jis taip pat išėjo į finalą, bet pralaimėjo konservatorių kandidatei.

Gintautas Paluckas

Džiaugiasi vieni liberalai

Laisvės partija – vienas didžiausių rinkimų netikėtumų. "Vilmorus" direktorius V.Gaidys net pripažino, kad reikia keisti sociologinių apklausų respondentų atrankos metodiką, nes gal jose apklausiama per mažai jaunesnių asmenų. "Vilmorus" rugsėjo apklausoje šią rinkimų debiutantę ketino paremti tik 3,5 proc. jau apsisprendusiųjų, o rinkimuose jie pelnė per 9 proc. ir aštuonis mandatus. Nors manyta, kad tai – didmiesčių partija, netikėtai ji sulaukė paramos ir mažesniuose miesteliuose. Beje, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir dar vienuolika jos komandos narių varžysis antrame ture.

O Liberalų sąjūdžiui (LS) rinkimų rezultatas džiugus tik ta prasme, kad jis pateko į Seimą. Tačiau net prieš ketveriu metus, kai virė korupcijos skandalas dėl ankstesnio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio, LS sugebėjo daugiamandatėje laimėti aštuonis mandatus ir išeiti į antrą turą dvylikoje vienmandačių (tiesa, laimėjo tik dviejose). Dabar jie jau laimėjo šešis mandatus ir antrame ture varžysis dėl dar devynių.

LS pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia, kad rezultato tikėjosi geresnio. Gal tai signalas, kad negalima iki tiek laisvai traktuoti liberalizmo, kad į sąrašo trejetuką būtų galima įtraukti "eksvalstietį" Viktorą Pranckietį. Kas balsavo už LS, reitingavo ir jį. Bet kiti gal pasirinko Laisvės partiją, kuri kur kas labiau atitinka europietišką liberalų standartą.

"Darbiečių" feniksas

Kita rinkimų naujiena – per praėjusius rinkimus už Seimo slenksčio likusios Darbo partijos sugrįžimas. Tiesa, sociologinės apklausos jau kuris laikas žadėjo jos prisikėlimą. Bet tai reta išimtis, kai didžiosios politikos užribyje likusi partija į ją sugrįžta. Per praėjusius rinkimus kaip feniksas prisikėlė pagal naują koncepciją suburta LVŽS, o šįsyk – "darbiečiai".

Pastarųjų likimas priklauso nuo Viktoro Uspaskicho: grįžo jis – grįžo į elitą ir partija. Kas ji be V.Uspaskicho, kuris, nors į Seimą nekandidatavo, bet rinkimų kampanijoje buvo matomiausias "darbiečių" veidas, rodo ir tai, kad sąrašo vedliu buvęs Vigilijus Jukna vienmandatėje liko šeštas. Antrame ture dėl mandatų liko varžytis vos pora "darbiečių".

Viktoras Uspaskichas

Beje, V.Uspaskichas, nors nekandidatavo į Seimą, bet, jei prireiktų, žadėjo atsisakyti europarlamentaro mandato ir tapti geriausiu visų laikų premjeru. To neturėtų prireikti – 9 mandatų negalėtų užtekti pretenduoti į premjero postą.

Neopranašų nesėkmė

Nesėkmingi šie rinkimai buvo politikos veteranų įsteigtoms ar performuotoms partijoms – Centro partijai-tautininkams (2,3 proc.), Nacionaliniam susivienijimui (2,1 proc.), "Laisvei ir teisingumui"(2 proc.), "Lietuvai – visų" (1 proc.), Krikščionių sąjungai (0,75 proc.), Kartų solidarumo sąjungai-Santalkai Lietuvai (0,5 proc.), Liaudies partijai (0,25 proc.).

Rinkėjų nesužavėjo bandymas Seimo rinkimuose pritaikyti savivaldos rinkimų visuomeninių komitetų modelį – fiasko patyrė ir "Lietuva – visų", ir Liaudies partija.

Koks jų likimas – užges, kai kurios susijungs tarpusavyje, politikos veteranai perduos partiją jaunesniems?

Bet yra ir amžinai populiarių radikaliojo sparno atstovų: Petras Gražulis nedaug, bet pirmaudamas išėjo į antrą rinkimų turą Gargždų vienmandatėje.

Kas laimės, o kas valdys

Dabar esminis klausimas – kaip antras turas sudėlios dešinesnių ir kairesnių partijų proporcijas ir kas ne tik laimės rinkimus, bet ir valdžią. Pagal rezultatus daugiamandatėje, pripliusavus jau laimėtus tris mandatus vienmandatėse, proporcija 38:35 dešinesnių jėgų naudai. Jie turi ir daugiau finalininkų antrame ture. Jei dešiniesiems mandatų pritrūktų, su bet kuo pasiryžę bendradarbiauti "darbiečiai".

Konservatoriams pirmasis turas suteikia viltį, kad jie po aštuonerių metų opozicijoje pagaliau grįš į valdžią. Ne veltui G.Landsbergio retorika apie galimybę ieškoti sąlyčio taškų gerokai kitokia – jis kalba apie plačią santarvės koaliciją, nors šios kadencijos pradžioje Seime ilgai nesugebėjo susitarti dėl vieningos opozicijos net su liberalais. Bet išbandymas dar viena kadencija be valdžios partijai būtų sunkiai pakeliamas.

Tad belieka sulaukti antro turo spalio 25-ąją.

Pirmo turo lyderiai – konservatoriai

Partija Mandatų 2020 m.       Palyginti su 2016 m.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 23 +3

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 16 -3

Darbo patija 9 +9

Socialdemokratų 8 -5

Laisvės* 8 +8

Liberalų sąjūdis 6 -2

*2016 m. rinkimuose nedalyvavo

Vienmandačių finale daugiausia konservatorių

Partija                                     Pateko į antrą turą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai* 54

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 32

Socialdemokratų 12

Laisvės partija 12

Liberalų sąjūdis 9

Socialdemokratų darbo parija 4

Darbo partija 2

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga** 2

Save išsikėlusieji 6

Centro sąjunga-tautininkai 1

"Laisvė ir teisingumas" 1

Žaliųjų 1

*I ture jau laimėjo vieną mandatą

**I ture jau laimėjo du mandatus

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija