Apie tai žurnalistai kalbėjosi su karybos ekspertu Deividu Šlekiu. „Karuose visą laiką yra taisyklės – rašytos ir nerašytos. Tai šiuo atveju labiau Rusijos režimui, Vladimirui Putinui, nerūpi, kas vyksta Ukrainoje, ir kur šaudo jo kariai. Civilių šaudymas, žudymas, civilinių objektų naikinimas – ar tai būtų gyvenamosios vietos, mokyklos, ligoninės, elektrinės. Visa tai yra draudžiama pagal karo konvencijas ir tai yra situacijos, kurios bręsta karo nusikaltimų bausmėmis“, – sakė jis.

Rusijos kariuomenė taisyklių nepaiso ne tik Ukrainoje. Tai – standartinis Rusijos karių elgesio karuose formatas. Kai apšaudomi gyvenamieji namai, tiltai ar keliai, pasak pašnekovo, kažkas nurodo, kur yra taikiniai. Jie atsirinkti tyčia, sąmoningai. 

„Rusijai ir jos režimui, atrodo, yra nusispjaut į taisykles vien dėl to, kad pradėjo karą. Tokiais veiksmais jie turbūt norėtų išgąsdinti likusius civilius žmones, kurie slepiasi Odesoje, Charkive, Kyjive, sakydami: bėkite, traukitės, nes jūsų laukia toks pats likimas. O jei liksite, patys būsite kalti. Bet, kaip matome, Ukrainos žmonės verkia, liūdi, bet niekur nesiruošia trauktis“, – teigė D. Šlekys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš informacijos, matomos socialiniuose tinkluose, gali susidaryti įspūdis, kad Rusijos kariai netgi dažniau atakuoja civilius negu kokius nors karinius objektus. Ar tai tiesa? 

„Tikrai taip. Jų metodika buvo ypatingai matoma per karą Sirijoje. Jie taip vargina priešą. Ir įsivaizduokite, koks spaudimas daromas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai kiekvieną dieną primenama, kad civiliai žūsta dėl jo kaltės, nes jis nenori eiti į derybas, nesutinka su Maskvos reikalavimais. Tai yra beprotiškai sunkus psichologinis momentas bet kuriam politiniam lyderiui ir Vakarams. Nes mes matome, diskutuojame, ar galime ką nors padaryti“, – kalbėjo karybos ekspertas.

Pasak D. Šlekio, V. Putinui tikriausiai nieko nereiškia ir Hagos teismas, bet Vakarų rankos – ilgos ir Rusijos prezidentui bei jo aplinkos žmonėms, kurie davė įsakymą, ir tiems, kurie įsakymus įvykdė, gresia atsidurti Hagos tribunole.

„Įkalčiai renkami, mes visus juos matome. Taip, tai užtruks – procesas ilgas. Puikiai žinome, kad teisiniai procesai net ir dėl karo nusikaltimų nėra daromi čia ir dabar. Linčo teismų nenorime, bet, kaip sakiau, rankos – ilgos ir niekas neužmirš“, – sakė D. Šlekys.

Įkalčiai renkami, mes visus juos matome. Taip, tai užtruks – procesas ilgas. Puikiai žinome, kad teisiniai procesai net ir dėl karo nusikaltimų nėra daromi čia ir dabar. Linčo teismų nenorime, bet, kaip sakiau, rankos – ilgos ir niekas neužmirš.

Jis mano, kad jei V. Putinas pasiims Ukrainos žemes, galės apkaltinti fašistinį Ukrainos režimą, kad jis buvo kaltas dėl nekaltų žmonių žūčių. O Rusija tuomet išpirkinės nuodėmes – kažką atstatys ir tokiu būdu „plaus smegenis“ Ukrainos gyventojams.

„Toks yra noras. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tokia masė Ukrainos piliečių užmirštų, atleistų ir sakytų, kad čia viskas buvo tik dėl prezidento V. Zelenskio – jis nukreipė ugnį į vieną ar kitą namą. Aš bandau suprasti algoritmą, kuris veikia Kremliaus galvoje, bet jis yra visiškai šaunantis pro šalį“, – teigė ekspertas.

Tačiau tam, kad V. Putiną ar kitus veikėjus mes pamatytume Hagos tribunole, pirmiausia juos reikia sugauti. Ar tai – realu? „Pirmiausia reikia žinoti, ką mes konkrečiai kaltiname. Čia prasideda teisinis procesas – turi išduoti orderį sulaikyti konkrečius žmones, o tada žiūri, kaip juos sulaikyti. Kas liečia politinį režimą, tai tik pats režimas arba tie žmonės, kurie, tikėkimės, pakeis V. Putino režimą, jei jie išduos Vakarams. Nes aš sunkiai kitaip įsivaizduoju, kaip mes V. Putiną galėtume matyti Hagoje, jei ne patys žmonės jį nuverstų ir atiduotų į Hagos tribunolo teismo salę“, – svarstė jis.

Pašnekovo teigimu, nors jau prasidėjęs trečiasis derybų ratas, karo sustabdyti artimiausiu metu neįmanoma, nes Rusija kaupia tiek pajėgų prie Kyjivo, link Odesos, kad jie akivaizdžiai ruošiasi labai rimtam puolimui.

„Jie tiesiog nori paimti teritoriją, miestą kaip prizą ir tada šantažuoti tiek V. Zelenskį, tiek jo derybininkus, kad: žiūrėkite, mes valdome Charkivo miestą, kuriame vis dar likę tūkstančiai gyventojų, kuriems reikia maisto, elektros, šilumos, medikamentų. Jei nesileisite į kalbas, mes juos toliau varginsime ir kankinsime. Tai – psichologiškai žiaurus dalykas, bet nieko naujo žiūrint į Rusijos karybos praktiką“, – pastebėjo pašnekovas.

Maskva pareiškė, kad ugnį nutrauks tik tuo atveju, jei Ukraina pripažins, kad Krymas yra Rusijos teritorija, Doneckas ir Luhanskas – nepriklausomos teritorijos. Kad Ukraina nestos į Europos Sąjungą, NATO. Tačiau visi tikriausiai supranta, kad Ukraina tokiems reikalavimams nepasirašys.

„Derybos šiuo požiūriu yra niekinės, nes reikalaujama to paties, dėl ko prasidėjo karas. Daugeliu atveju tai yra laiko tempimas, varginimas, kad ukrainiečiai blaškytų savo dėmesį. Tuo pačiu palaikomos diplomatinės derybų procedūros ir praktikos, nes kai tikrai reikės rimtai derėtis, sakykime, kai Rusija turės kažkokį teritorinį prizą, bus galima padaryti daug greičiau, nes bus aiškios procedūros, sutartos vietos, kur ir kas susitinka. Nereikės ilgai derinti tam tikrų niuansų“, – sakė D. Šlekys.

Pažadėta atverti humanitarinius koridorius Ukrainos gyventojams, jei jie evakuosis į Rusiją arba Baltarusiją. Tai – spjūvis Ukrainai į veidą ir, pasak eksperto, tik dar vienas įrodymas, kad Rusijos režimui nerūpi žmonių teisės ir gyvybės, nes suteikę humanitarinį koridorių jį apšaudo.

Jei dešimt penkiolika ukrainiečių sutiktų išvykti į Rusiją, V. Putinas galėtų pradėti kurti informacines žinutes apie tai, kad žmonės bėga iš Ukrainos, o Rusija – gera, nes priima pavargusius nuo karo.