Pasak A. Lašo, sunku atsakyti, ar NATO daro pakankamai, kad padėtų Ukrainai.

„Supraskime du dalykus. Vienas – NATO nėra kažkoks atskiras veikėjas. Tai vis dėlto yra organizacija, kuri apvienija veikėjus, t. y. šalis nares, ir jos atitinkamai daro kažkokius sprendimus. NATO daugiau atspindi tam tikrą bendrą konsensusą, o veikia atskiros šalys. Girdžiu labai daug kritikos NATO, bet mes esame NATO dalis. Supraskime, kad NATO nėra bejėgė. Ji yra tiek galinga, kiek šalys narės yra galingos ir pasiruošusios veikti“, – aiškino jis.

„Ar Vakarai dabar daro viską, ką įmanoma? Be abejo, kad ne. Tam yra realios priežastys. Niekas nenorėtų, kad prasidėtų atominis karas. Jeigu NATO šalys įsitraukia tiesiogiai į šį konfliktą, tai labai padidėja pavojus būtent tokio scenarijaus. Todėl bandoma netiesiogiai remti ginklais, bet iki kokio lygio – tai visiems nėra aišku“, – kalbėjo politologas.

Jis aptarė ir galimus pavienių šalių sprendimus remti Ukrainą.

„Suprantama, kad jei mes kalbame apie kažkokį veiksmą, mes turime kalbėti ir apie potencialų atoveiksmį. Jeigu tas atoveiksmis bus, kai nuėjai ir pats kažką padarei, tai bus problemų, pačiam reikės ir tvarkytis su tuo atoveiksmiu, tarkime, iš Rusijos pusės. Nemanau, kad mažesnės šalys imtųsi kažkokių veiksmų pačios ir kištu po tanku visą NATO. Manau, kad jos tikrai saugosi. Mes matome, kad ta diskusija, kuri vyksta, vyksta būtent NATO sutarimo rėmuose, kad po to nereikėtų visiems srėbti kažkokių problemų“, – teigė politologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rusijai įvestos sankcijos neturi precedento. Pasak A. Lašo, poveikis Rusijai yra vienareikšmiškas.

Situacija Rusijai tik sunkės, o ne lengvės. Bet klausimas, kur Vladimiras Putinas gali trauktis kaip vadovas.

„Čia net nėra, ką diskutuoti. Ta apimtis yra tokia plati. Ji nebėra tik formali, ji yra neformali. Įmonės masiškai traukiasi, nes yra tam tikra banga. Ji irgi turės visapusišką poveikį nuo grynai makroekonominio iki mikroekonominio, iki politinio. Tas visas spektras bus paliestas, ir jau yra paliestas. Situacija Rusijai tik sunkės, o ne lengvės. Bet klausimas, kur Vladimiras Putinas gali trauktis kaip vadovas. Ir aš sunkiai įsivaizduoju atsitraukimo scenarijus. Manau, kad tikrai yra didelė tikimybė, kad jam reikia pergalės bet kokia kaina. Manau, kad jis tai supranta. Ir tas sulėtėjimas karo veiksmuose, kurį mes matome, gali būti, kad yra laikinas. Ir po to seks dar intensyvesni ir žiauresni veiksmai, nes V. Putinas neturi, kur trauktis“, – svarstė pašnekovas.

A. Lašas įvertino, kuo svarbus Kinijos požiūris į šį karą.

„Kinija yra ta šalis, kuri gali Rusijai padėti suvaldyti esamą situaciją ekonomiškai. Bet taip pat ji gali paskandinti Rusiją iki galo. Šiuo atveju mes ir matome, kad Kinija supranta tą savo vaidmenį, ji bando lyg sėdėti ant tvoros. Ji supranta, kad šis konfliktas, nors bendrai makroekonomine prasme žiūrint, ne į naudą, nes poreikis jų prekių galbūt sumažės, globali ekonomika sulėtės. Bet turint omenyje, kad kitos šalys tiek išleis savo resursų karui, jie yra tie potencialūs laimėtojai iš viso šito konflikto. Jeigu mes žiūrime pagal tą žalą, kurią patirs Vakarai dėl naudojamų sankcijų, investicijų į Ukrainą, atstatymo ir taip toliau, tai Kinija gali daug labiau išlošti ir sustiprinti savo pozicijas. Jie tai suvokia, todėl žaidžia pakankamai atsargų žaidimą, neparemdami labai aiškiai nei vienos, nei kitos pusės“, – aiškino politologas.