Quantcast

Ekspertas apie iššvaistytus pensijų fondų pinigus: bankai turėtų kompensuoti

  • Teksto dydis:

„Baltcap“ skandalas dėl praloštų milijonų sudavė smūgį ir kaupiantiems pensijai. Į „Baltcap“ fondą investavusios Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės dėl to galėjo prarasti apie 3 mln. eurų. Pensijų fondų valdytojai dabar sprendžia dėl nuostolių kompensavimo.

3 mln. eurų – manoma, kad tiek prarado kaupiantys antroje pensijų pakopoje. Jų pinigai buvo investuoti į „BaltCap“ fondą, kuriame dirbęs Šarūnas Stepukonis įtariamas didelės vertės turto pasisavinimu.

„Turint omenyje, kad visa pensijų fonduose valdoma suma yra virš 6 mlrd. eurų, tai 3 mln. tikrai nėra labai reikšmingi“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų grupės vadovė Inga Baškutė.

Į kokią bendrovę investuoti, kiekvienas pensijų fondas renkasi atskirai. Lietuvoje įsigyti „BaltCap“ akcijų nusprendė SEB ir „Swedbank“ bankai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Netgi jeigu fondo valdytojas mato, kad įmonė duos pelno, pagal Lietuvos banko taisykles jis negali investuoti daugiau 1 proc.“, – kalbėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.

Į „BaltCap“ įneštos 50-ties metų ir jaunesnių gyventojų lėšos. Kiek vidutiniškai kiekvienas kaupiantysis prarado – neaišku.

„Ar tokią informaciją tikrai matys žmogus – nežinau“, – sakė I. Baškutė.

„Mano asmeninė rizika – 0,16 proc. Tai visiškai nereikšminga suma, nes kiekvieną dieną fondas svyruoja 0,3 ar 0,5 proc.“, – teigė J. Dirginčius.

Apie galimą vagystę iš pensijų fondų SEB, „Swedbank“ bei Lietuvos bankas kalbėti atsisako.

„Su komunikacija pas mus prastai. Gelbstint privatų pensijų fondų verslą, aukojamas pasitikėjimas visa sistema“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda lėšų pasisavinimą iš „BaltCap“ lygina su „Grigeo Klaipėdos“ ir Kuršių marių taršos byla. Pamoka ir būdas apsivalyti, sako jis.

„Visų pirma, reikia gerai išmokti pamokas. Labai aiškiai įvertinti, kodėl sistema ir kontrolės mechanizmai neveikia“, – tvirtino G. Nausėda.

Kaip griežtai reguliuojami ir prižiūrimi pensijų fondai tapo galimos vagystės taikiniu, nei Lietuvos bankas, nei valdžia paaiškinti negali. 

Vieno žmogaus nusikalstama veika ir vienos įmonės valdymo modelis neturėtų suponuoti, kad tai yra landa įstatymuose ar institucijos veikloje.

„Vieno žmogaus nusikalstama veika ir vienos įmonės valdymo modelis neturėtų suponuoti, kad tai yra landa įstatymuose ar institucijos veikloje“, – pasisakė I. Baškutė.

Lėšų ir pensijų pinigų pasisavinimu rūpinasi teisėsauga. Prokurorai prašo Š. Stepukonį suimti dar mėnesiui.

„Patikrinti nėra sudėtinga, bet kol kas delsiama. Paprastai teisinamasi tuo, kad vyksta tyrimas, kad informacija bus pateikta po jo. Bet tas tyrimas gali trukti tris, gali penkis metus“, –  sakė ekonomistas Romas Lazutka.

Pensijų fondų valdytojai veda derybas su „BaltCap“, kaip bus kompensuoti nuostoliai. Ekspertai netiki, kad žmonės pinigus atgaus.

„Jeigu tu prisidirbai banke, tai tu turi atsakyti už palūkanas ir delspinigius mokėti. Pagal viską turėtų būti taip, kad jeigu tie fondai neatsargiai kažko nesukontroliavo, nesužiūrėjo, suinvestavo žmonių pinigus į tokį fondą, kuris yra neprižiūrimas, tai rizika labai aukšta. Manau, kad patys bankai turėtų atsakyti ir kompensuoti“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marijus Jansonas.

„Pensijų fondų valdytojai kompensuotų savo sąskaita, bet abejotina, todėl, kad pagal įstatymus jie neatsako už tą turtą. Jų įsipareigojimai, jų turtas – atskiras nuo dalyvių“, – aiškino R. Lazutka. 

Prezidentas ragina stiprinti pensijų fondų pasitikėjimą ir jų apsaugą. Daugiau viešinti, kur investuojama, pagalvoti ir apie draudimą. 

„Pačia sistema gyventojai gali pasitikėti, bet reikia daryti dar daug, kad tas pasitikėjimas būtų ne pažadais grįstas, o tikrais veiksmais“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu reglamentuosime, kad valdytojai visiškai vengtų rizikos, jie turės nusileisti į mažesnį pelningumą. Reikėtų suprasti, kad draudimas yra paslauga, už kurią susimokės kaupiantieji“, – tikino J. Dirginčius. 

SADM sako, kad skubotų sprendimų nebus. 

„Sistema veikia, ji patikima. Po Konstitucinio Teismo sprendimo žiūrėsime kompleksiškai, ką būtų galima padaryti geriau“, – teigė I. Baškutė. 

Konstitucinis Teismas jau nagrinėja, ar žmonės iš tikrųjų neturi teisės pasitraukti iš pensijų kaupimo. To paprašė Seimo opozicijos nariai. 

„Pagrindinis antrosios pensijos pakopos tikslas – nepasiektas. Visi papildomai pensijų negaus. Viskas jau įrodyta. Devyniolika metų akivaizdžiai matome, kiek dalyvauja, kokias sumas gauna“, – sakė A. Sysas.

Dėl pensijų kaupimo Konstitucinis Teismas pasisakys kovo viduryje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kas čia neaiškaus,Lietuva neturi prezidento,kuris gintų lietuvių interesus,tai ir gaunasi suirutė,iššvaistomi pinigai,o nukenčia silpniausi -pensininkai.Grybauskaitė,Vasiliauskas ir Šimonytė praskolino Lietuvą,bankui sukūrė dirbtinį bankrotą,tai pirmas etapas,po to dirbančių pensininkų pinigus atidavė žydams kaipo kompensacija už turėta prieškarinį turta taip pat Grybauskaitė-antras etapas,o trečiam etape ,vadovaujant Nausėdai, buvo pasinaudota kaupiamųjų pensijų fondu ir nukentėjo būsimieji pensininkai,pralošta didelė suma.Ką veikia FNTT ir kodėl nestabdo grandiozinio sukčiavimo valstybėje?

Įspėjimas

Įspėjimas portretas
Be mitingų nieko nebus reikia pajudinti

Alio

Alio portretas
Kas atsakingas, kad Lietuva neturi savo banko? Kas įleido į mūsų šalį tokius bankus, kurie leidžia pralošti net žmonių pensijas? Kas atsakingas už taip veikiančiis lošimo namus, jog neįmanoma rasti galų? Štai šitie ir turi dabar atlyginti padarytą žalą, nes blogai dirbo. Juos reikia duoti į teismą.
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių