- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąrašo reitingavimas rodo poslinkį link krikščioniškojo sparno stiprėjimą, o Liberalų sąjūdyje didžiausia staigmena tapo aukšta Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija, teigia politikos ekspertai.
Savaitgalį vykusiame partijos narių reitingavime TS-LKD daugiausiai balsų skyrė parlamentarams Laurynui Kasčiūnui ir Pauliui Saudargui. Liberalų sąjūdžio partijos narių šeštadienį baigtame reitinguoti sąraše V. Pranckietis atsidūrė trečiojoje vietoje.
„Situacija yra pakankamai įdomi: pirmojoje vietoje esantis L. Kasčiūnas atrodo pakankamai įspūdingai. O Jurgita Šiugždinienė, kuri yra viena iš kertinių figūrų kalbant apie partijos strategijų kūrimą, atsiduria labai toli nuo pirmojo penketuko ar netgi dešimtuko. Kitaip tariant, panašu, kad tas krikdemiškas sparnas tampa daug stipresniu ir kaip tai atrodys rinkėjui, yra labai įdomu“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė teigia, kad pirmajame dešimtuke atsidūrė „labiau dešiniųjų, konservatyviųjų, kartais net radikalesnių pažiūrų žmonės“, tačiau ji taip pat atkreipė dėmesį, jog dauguma šių politkų yra dažnai matomi partijos veidai.
„Tie žmonės yra tie, kurie tikrai dirba, kurie yra labai matomi, kuriuos tiek televizijos ekranuose gali pamatyti vienaip ar kitaip komentuojant kažkokius svarbius įvykius ir, aišku, tai yra Seimo nariai“, – sakė ji.
Kitaip tariant, panašu, kad tas krikdemiškas sparnas tampa daug stipresniu ir kaip tai atrodys rinkėjui, yra labai įdomu.
J. Novagrockienė svarstė, jog toks partijos narių pasirinkimas gali rodyti, kad dalis jų nesutinka su liberalesnėmis partijos lyderių – Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio – nuostatomis, tačiau atkreipė dėmesį, jog ši partija visuomet turėjo vidinių frakcijų, atitinkančių skirtingas prie jos prisijungusias partijas.
„Aš manau, tai yra susiję su tapatybe: noru, kad vis tik Tėvynės sąjunga išlaikytų tą savo konservatizmą atitinkantį statusą ir nuostatas, kažkokias deklaracijas. Aš manau, kad partijos žmonės būtent balsavo už labiau dešiniuosius ir būtent krikdemines vertybes“, – sakė ji.
TS-LKD partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Ingrida Šimonytė, antruoju numeriu įrašytas pirmininkas Gabrielius Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo.
Trečioje vietoje yra L. Kasčiūnas, surinkęs 2853 balsus, ketvirtoje P. Saudargas, gavęs 2248 balsus, penktoje – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė (2000 balsų).
Toliau reitinge taip pat seka Seimo nariai – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (1979 balsai), Arvydas Anušauskas (1864 balsai), Agnė Bilotaitė (1731 balsas), Audronius Ažubalis (1693 balsai), Žygimantas Pavilionis (1584 balsai).
Liberalų rinkėjams gali neįtikti V. Pranckietis
Politologių vertinimu netikėta ir įdomi yra Seimo pirmininko V. Pranckiečio aukšta pozicija Liberalų sąjūdžio reitinge, tačiau jos abejoja, ar tai patiks ištikimiausiems partijos rinkėjams.
„Su liberalais situacija dramatiškiausia arba įdomiausia yra dėl Viktoro Pranckiečio, esančio trečioje vietoje. Manau, tai apie pačius liberalus šį bei tą pasako – kokie yra prioritetai, ką jie patys vertina. Be to, kažkokios vertybinės nėra jau tiek svarbios ir aš manau, kad apskritai tas dabartinis išreitingavimas tikram liberalų rinkėjui gali labai smarkiai neimponuoti“, – sakė R. Urbonaitė.
J. Novagrockienė sako, jog gana netikėti yra ir kiti liberalų sąrašo lyderiai, tarp kurių partijos nariai iškėlė žmones, joje esančius gana neseniai.
„Tikrai buvo pakankamai netikėta, kad šitaip aukštai atsidūrė tiek V. Pranciektis, tiek žmonės, kurie su Liberalų sąjūdžiu yra palyginus neseniai ir kad yra nustumti tie, kurie seniau dirba su Liberalų sąjūdžiu“, – sakė ji.
J. Novagrockienė taip pat svarstė, jog aukšta V. Pranckiečio pozicija gali turėti didelę neigiamą įtaką nuolatiniam Liberalų sąjūdžio elektoratui, o sprendimas aukštas pozicijas atiduoti partijos naujokams, jos vertinimu, gali neatnešti sėkmės.
„Manau, kad tai yra jeigu ne nuosprendis blogas liberalams, tai bent jau tikrai jiems rinkimuose neatneš sėkmės“, – teigė ji.
Liberalų sąjūdžio partijos nariai šeštadienį baigė reitinguoti kandidatus į Seimą ir patvirtino jų sąrašą. Jo viršuje atsidūrė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Dešimtuke toliau rikiuojasi Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, penktoje vietoje – Trakų rajono merė Edita Rudelienė.
Tikrai buvo pakankamai netikėta, kad šitaip aukštai atsidūrė tiek V. Pranciektis, tiek žmonės, kurie su Liberalų sąjūdžiu yra palyginus neseniai ir kad yra nustumti tie, kurie seniau dirba su Liberalų sąjūdžiu.
Šeštas – buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, toliau seka TSPMI profesorius, politologas Raimundas Lopata Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių vyriausiasis konsultantas, protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka, partijos pirmininkės pavaduotojas, buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Dešiniųjų partijų susiskaldymas
R. Urbonaitės vertinimu, TS-LKD reitingavimas išryškino poreikį aiškiai nubrėžti tolesnę partijos kryptį.
„Aš reitingavimą matyčiau kaip partijų tam tikrų vidinių problemų pasirodymą ar išryškėjimą – tas su konservatoriais ypatingai yra aktualu“, – sakė ji.
„Dabar dilema yra patiems konservatoriams: ko nori jų rinkėjas? Ar nori pro-liberalesnės politikos, ar vis dėlto kaip tik krikdemiškumo stiprėjimo, konservatyvumo? Šioje vietoje, aš manau, jie turi dilemą, nes ta dilema turėtų vienaip ar kitaip paskui spręstis ir rinkimų kampanijos metu – kokias žinutes jie transliuoja. Šioje vietoje yra galbūt net rinkimų kampanijos koregavimo klausimas, kurį reikėtų spręsti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Tuo tarpu J. Novagrockienė atkreipė dėmesį, jog tarp dešiniųjų partijų matomas labai didelis susiskaldymas, kuris gali lemti tiek prarastus balsus, tiek sunkumus sudarant koalicijas po rinkimų.
„Labai būtų svarbu, kad vis tiktai dešinieji, kol kas daugiausiai balsų potencialiai galinti gauti Tėvynės sąjunga, turėtų kažkokių sąjungininkų. Bet dabar tokia situacija yra, kad būtent liberalioji pusė yra labai suskaldyta“, – sakė politologė.
„Po susiskaldymo jie gali prarasti balsų, jeigu nesusiderės dėl vienmandačių apygardų: kas ką kur kelia, kas turi didesnę galimybę laimėti vienmandatėse apygardose“, – pridūrė ji.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo9
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose3
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...