- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu politinės korupcijos byloje kaltinamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad jo ir buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio parodymai neprieštarauja vieni kitiems – teisėsaugos rasti 90 tūkst. eurų buvo paskola, tačiau jos paskirtis galėjo būti suvokta skirtingai.
„Raimundo Kurlianskio pateikti parodymai tikrai neprieštarauja mano pateiktiems parodymams, galbūt labiau vienas kitą papildo (...) tai yra paskola ir čia jokio kvestionavimo“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė E. Masiulis.
Pirminė intencija – investicija į nekilnojamąjį turtą
Jis pabrėžė, kad R. Kurlianskis savo parodymais patvirtino, jog 2015 metų gruodį vykusioje kalėdinėje vakarienėje, abiem kaltinamiesiems išėjus parūkyti, jis pristatė savo nekilnojamo turto verslo idėją.
„Aš kalbėjau apie mūsų šeimos vykdomą nekilnojamo turto verslą ir apie galimybę, galbūt, jei bus toks poreikis ateityje, pasiskolinti tam tikrą lėšų sumą iš R. Kurlianskio tam, kad įsigyti norimą nekilnojamo turto objektą“, – teigė E. Masiulis.
„Jis mūsų pokalbyje, kiek aš atsimenu, tikrai nepritarė tokiam verslui. Nes mano mintis galbūt buvo ir jam investuoti kartu į verslą, R. Kurlianskis tam tikrai kategoriškai nepritarė, tačiau pačią žinią jis tikrai turėjo“, – pridūrė E. Masiulis.
Anot jo, R. Kurlianskis galėjo galvoti, kad skolina pinigus E. Masiulio politinei veiklai, tačiau pats tuometinis liberalų lyderis tokių minčių neturėjo.
„Tikrai manau, kad R. Kurlianskis, bendraudamas su manimi, ir jis tą čia išsakė savo parodymuose – kad simpatizavo man kaip politikui, partijos pirmininkui, norėjo, kad man sektųsi, tai akivaizdu, kad bendraudamas su politiku ir skolindamas politikui pinigus, turbūt įsivaizdavo, kad jis skolina mano, kaip politinei veiklai“, – sakė jis.
„Tačiau labai aiškiai noriu pasakyti, kad pirminė mano intencija tikrai buvo nekilnojamo turto įsigijimas Nidoje“, – pabrėžė buvęs politikas.
E. Masiulis taip pat pažymėjo, kad nei viename iš susitikimų detalus paskolos panaudojimas nebuvo aptartas, buvo įvardinta tik suma, terminas ir palūkanos.
„Raimondas Kurlianskis – ne bankas ir mes tikrai mes taip detaliai ir išsamiai neaptarėme, kaip mes tuos pinigus naudosim, kiek pinigų bus vieniems dalykams ar kitiems. Jis tikrai man davė suprasti, kad pats nenori dalyvauti nekilnojamo turto versle ir nepritaria tokiam, bet jis sutiko man paskolinti pinigus. Tai šiuo atveju, tas jo sutikimas, matyt, ir yra manymas tam tikras, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti politinei veiklai finansuoti“, – teigė kaltinamasis.
„Ką aš toliau būčiau su tais pinigais daręs, aš gegužės 10-11 dieną neturėjau dar tokio atsakymo. Aš žinojau aiškiai, kad po metų juos turiu atiduoti. Ar aš juos anksčiau būčiau Raimondui grąžinęs, nei sutartis numato? Gal. Ar aš juos būčiau politinei veiklai naudojęs? Irgi galbūt tokia galimybė galėtų būti, jei būtų toks poreikis“, – teigė jis.
Buvęs politikas tvirtino žinojęs, kad pinigus nori panaudoti nekilnojamo turto aukcione, tačiau ar jų būtų prisireikę tų metų spalį vyksiančiuose rinkimuose, dar negalėjo pasakyti.
„Tačiau mano intencija labai aiški. Aš skolinuosi pinigus ir aš žinau, bent jau pirmą dieną, kur aš juos planuoju išleisti, kitaip aš jų nesiskolinčiau. Intencija buvo labai aiški – įsigyti nekilnojamą turtą Nidoje“, – teigė jis.
Didžiausia žala – grynaisiais paimta paskola
Jis tuo pačiu pabrėžė, kad jei būtų pinigus naudojęs politinei veiklai, neabejotinai būtų tai daręs tik teisėtais būdais.
E. Masiulis taip pat atmetė anksčiau jam mestus kaltinimus, kad paskolos jis laiku nedeklaravo.
Jo teigimu, turto ir pajamų deklaracijoje paskola buvo nurodyta kitų metų pavasarį – tada, kai buvo deklaruojamos visos praėjusių metų pajamos. O viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje gautą paskolą jis privalėjo nurodyti per 30 dienų, tai yra – iki birželio 10 dienos.
„Aišku, kad būčiau tai padaręs, jei aš gegužės 20 dieną nebūčiau atsisakęs Seimo nario mandato“, – tvirtino E. Masiulis.
Mandato jis teigė tuomet atsisakęs ne dėl to, kad jautėsi kaltas, o dėl to, kad įtarimai jam buvo žalingi visai partijai bei parlamentui.
„Aš tikrai nenorėjau elgtis, kaip kiti politikai, kurie partijas panaudojo kaip skydą teisiniame procese. Tikrai turime tokių pavyzdžių – Viktoras Uspaskichas, Artūras Zuokas“, – kalbėjo buvęs politikas.
Jis sakė manantis, kad didžiausias politines problemas jam sukėlė tai, jog paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais.
„Man iš esmės didelio skirtumo neturėjo būti, ar tai bus gryni, ar tai bus pavedimas padarytas. Bet iš šios dienos perspektyvų, aš suprantu, kad tas pasiskolinimas grynais ir sukėlė man tas moralines ir politines problemas“, – sakė E. Masiulis.
Paklaustas teisėjos, kodėl su R. Kurlianskiu jis nesudarė notaro patvirtintos sutarties, E. Masiulis teigė, kad jos nereikėjo, nes santykiai buvo džentelmeniški.
„Su Raimondu Kurlianskiu mūsų tie santykiai, jie tokie džentelmeniški buvo ir iki tol, ir šiuo atveju, jeigu vienas džentelmenas skolinasi, o kitas džentelmenas paskolina, tai džentelmenams to užtenka paprastai. Kiti skolinasi netgi nesudarydami sutarčių, žodinius susitarimus sudarydami“, – tikino buvęs liberalų lyderis.
E. Masiulis, kartu su buvusiu Seimo nariu liberalu Šarūnu Gustainiu bei „darbiečiu“ V. Gapšiu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu. Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje į bylos dalyvių klausimus baigė atsakinėti R. Kurlianskis, iki tol 14 posėdžių skaitęs savo parodymus. Buvęs koncerno viceprezidentas aptarė kaltinamajame akte nurodytus epizodus, kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis ir kitas bylos aplinkybes.
Į prokuroro Justo Lauciaus klausimus R. Kurlianskis atsisakė atsakyti.
Likusiems kaltinamiesiems pateikus papildomus parodymus ir paaiškinimus, jei tokių būtų, tikimasi pabaigti šioje byloje surinktų įrodymų tyrimą. Kitame posėdyje papildomus paaiškinimus pateikti žada V. Gapšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatu į NSGK pirmininko postą laikomas A. Pocius: dar niekas su manimi apie tai nekalbėjo
Kandidatu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą laikomas konservatorius Arvydas Pocius sako, kad tiesiogiai tokio pasiūlymo kol kas nėra sulaukęs. ...
-
I. Šimonytė: A. Anušausko teiginiai apie korupciją galėjo būti neteisingai suprasti2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginiai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje galėjo būti neteisingai suprasti. ...
-
Nerimas po skandalo: prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių4
Dėl skandalingo Krašto apsaugos ministro atsistatydinimo opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo. Aiškina nematantys prasmės, o ir galimybę rasti sutarim...
-
L. Kasčiūnas įvardijo pirmą darbą naujam krašto apsaugos ministrui3
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos f...
-
Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus48
Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. ...
-
A. Anušauskas: kas begali būti aiškiau?12
Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nematantis savęs Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pareigose. ...
-
Seimo pirmininkė apie rengiamą nepasitikėjimo kancleriu procedūrą: yra labai rimtas signalas3
Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Dėl J. Šiugždinienės pareigų – naujas pasiūlymas4
Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. ...
-
Politinio absurdo drama pagal konservatorių receptą
Pirmadienis išaušo tebesklindant sąmokslo teorijoms, kodėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nutarė atsistatydinti. Vakar padaugėjo ne aiškumo, o politinio šaršalo ir įtarimų. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo L. Kasčiūno privalumus14
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad į krašto apsaugos ministrus vietoj atsistatydinančio Arvydo Anušausko siūlomas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas turi privalumų, kadangi yra susipažinęs su krašto apsaugos sistemos ak...